Ashburn +19,6 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 12 Bir 2024
Ashburn +19,6 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 12 Bir 2024

Rudajai stichijai vis tiek, tai saugomos teritorijos ar ūkiniai miškai

2023/12/03


Stichinė nelaimė miškuose, sukelta žievėgraužio tipografo, vaizdingai dar vadinama ruduoju gaisru, rudąja stichija. Ji pražudė jau apie 3500 ha medynų. Rudajai stichijai vis tiek, tai saugomos teritorijos ar ūkiniai miškai.

Šiuo metu Lietuvos miškai, kurių rūšinėje pirmo ardo sudėtyje yra ženkli paprastosios eglės dalis, išgyvena stichinę nelaimę – žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) populiacijos protrūkį.

Žievėgraužis tipografas – nedidelis vabalas, kuris didelę savo gyvenimo dalį pragyvena po spygliuočių (įprastai eglių) žieve, sunaikindamas medžių brazdą. Normaliais metais šie kenkėjai ieško nusilpusių eglių, miške formuoja nedidelius, laipsniškai besiplečiančius žuvusių bei mirštančių medžių židinius. Masinio išplitimo metais, tokiais kaip šie, susidaro dideli židiniai, apimantys ištisus medynus. Valstybinė miškų tarnyba prognozuoja, kad tokie bus ir ateinantys metai.

Šiuo metu Lietuvoje nuo rudojo gaisro žuvo jau apie 3500 ha medynų, kuriuose augo 3 milijonai medžių. Rudoji stichija nesirenka, medžiai yra saugomoje teritorijoje ar ūkiniuose miškuose, juos vienodai naikina visur.

paplitimas zievegrauzio tipografo
Žievėgraužio tipografo populiacijos gausumas Lietuvoje.

Ši stichinė nelaimė pradeda panašėti į 1994–1997 m. katastrofą, kai dėl žievėgražio tipografo žuvo apie 80 proc. Lietuvos eglynų. Tuomet tik miškininkų aktyvūs veiksmai atliekant sanitarinius kirtimus padėjo išvengti dar didesnių praradimų.

Ips genties žievėgraužių apniktų medžių išgelbėti nebeįmanoma. Tačiau laiku atliekant sanitarinius kirtimus įmanoma suvaldyti šių vabzdžių židinių plitimą, taip išgelbėti likusią medynų dalį. Kai apnikti medžiai nužievinami arba išvežami iš miško, neleidžiama naujai vabalų generacijai pulti kitų miške augančių medžių.

Sanitarinių kirtimų vietą ir apimtis nustato specialistai, remdamiesi miške surinktais realiais duomenimis. Ribojant nustatytų sanitarinių kirtimų apimtis, pažeisti medynai ne apsaugomi nuo iškirtimo, bet pasmerkiami nudžiūti dėl vabzdžių atakų, sukeliama labai reali grėsmė ir gretimiems medynams.

prazudytas eglynas
Žievėgraužių tipografų pražudytas eglynas.

Miško sanitarinės apsaugos taisyklės yra sukurtos būtent medynų išsaugojimo tikslais. Jos grįstos ilgamete ir tarptautine miškininkystės bei tyrimų miškuose patirtimi. Savalaikiai sanitariniai kirtimai, identifikuojant žievėgraužio tipografo židinius ir iškertant jų apniktus medžius nelaukiant, kol išsivystys naujai kenkėjų karta, praktiškai yra vienintelė efektyvi fitosanitarinės kontrolės priemonė. Ji taikoma visame pasaulyje.

Viešumoje įsiplieskusias diskusijas, kad miškus reikia gelbėti ne nuo rudojo gaisro, o nuo sanitarinių kirtimų, Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas dr. Remigijus Bakys  vertina nedviprasmiškai:

„Lietuvos miškų ūkio rūmai yra susirūpinę dėl miškuose susidariusios situacijos ir dėl eskaluojamų diskusijų, ar verta gelbėti miškus. Viešojoje erdvėje girdisi raginimai gelbėti eglynus ne nuo rudojo gaisro, o nuo sanitarinių kirtimų. Norint išgelbėti masinio žiedinio tipografo išplitimo zonoje augančius eglynus, sanitariniai kirtimai yra būtini. Nesena Vakarų ir Vidurio Europos patirtis jau parodė – išdžiūvę milijonai hektarų miškų yra kaina, kuomet fitosanitarinės priemonės miške yra nepakankamos arba pavėluotos. Tuo tarpu stichinės nelaimės priežasčių, masto ir pasekmių nesupratimas, aktyviai priešinantis miško gydimo priemonėms, labiau panašėja į veikimą prieš mūsų miškus. Tai, kad visuomenei rūpi miškų ateitis, yra sveikintinas reiškinys, tačiau tuo pačiu raginame pasitikėti ir miškininkais, kurių kvalifikacija bei patirtis nekelia abejonių".

 

Partnerio turinys

Dalintis