Ryškėjanti tendencija: optimizmas avienos rinkoje

Naujausias tendencijas Australijoje rodo avių augintojų ketinimų apklausa, kurią atliko „Meat and Livestock Australia“ (MLA) ir „Australian Wool Innovation“. Atsakymai buvo surinkti iš 1 517 avių augintojų visoje Australijoje.

Apklausa parodė, kad gamintojai vis daugiau dėmesio skiria gyvulių populiacijos išlaikymui ir bandos skaičiaus atkūrimui, praneša „Agriland“.

Tendencijos pasikeitė

Vyresnysis MLA rinkos informacijos analitikas Emiliano Diazas teigė, kad 2026 m. gegužės mėn. atlikta apklausa užfiksavo „pastebimą pokytį“ pramonės pasitikėjime: „Ypač svarbu tai, kad matome pasitikėjimo augimą, nors daugelis gamintojų vis dar dirba sudėtingomis sezoninėmis sąlygomis. Prieš dvylika mėnesių daugelis avių augintojų daugiausia dėmesio skyrė rizikos valdymui, bandų skaičiaus mažinimui ir pinigų srautų išsaugojimui. Šiais metais perspektyvos iš esmės kitokios. Gamintojai vis dažniau ieško galimybių išlaikyti gyvulius, atkurti veisimo pajėgumus ir pasiruošti būsimai gamybai“.

Apklausa parodė, kad pasitikėjimas avienos sektoriumi išlieka itin stiprus – 86 proc. gamintojų teigia apie teigiamas perspektyvas.

Pasitikėjimas buvo vienodas įvairiose Australijos valstijose, o tai rodo, kad optimizmą lemia visos pramonės šakos sąlygos, o ne pavieniai regioniniai veiksniai.

E. Diazas teigė, kad pasitikėjimo lygis visame sektoriuje kelia optimizmą: „Stiprios avienos kainos ir mažesnis nacionalinis pasiūlos kiekis toliau suteikia gamintojams pasitikėjimo pramonės perspektyvomis. Šioje apklausoje išsiskiria tai, kad pasitikėjimas neapsiriboja vienu regionu ar viena gamybos sistema. Gamintojai visoje šalyje mato teigiamus rinkos signalus ir atitinkamai reaguoja.“

Bandų didinimas ir iššūkiai

Apklausa taip pat atskleidė ryškų bandų valdymo ketinimų pasikeitimą. Praėjusiais metais gamintojai gerokai dažniau planavo veislinių avių skaičiaus mažinimą, o ne plėtrą.

Naujausioje apklausoje ši tendencija pasikeitė: 37 proc. ketina padidinti veislinių avių skaičių ir tik 28 proc. tikisi jį sumažinti.

Dar viena svarbi apklausos išvada – staigus nuotaikų dėl vilnos pramonės pagerėjimas, o šios nuotaikos, palyginti su praėjusiais metais, pagerėjo net 80 punktų.

Daugiau nei pusė gamintojų dabar teigiamai vertina avių vilnos perspektyvos, lyginant su vos 7 proc., kurie į šį verslą žiūri skeptiškai.

Tai patvirtina ir „Australian Wool Innovation“ vidaus operacijų vadovas Scottas Carmody: „Neįtikėtinas vilnos augintojų nuotaikų pagerėjimas vos per metus dėl daug geresnių kainų augintojams ir pagerėjusių sezoninių sąlygų. Dabartinis iššūkis – per ateinančius kelerius metus paspartinti bandų atkūrimą, kartu išlaikant tvirtas augintojams mokamas kainas.“

Tačiau Australijos gamintojai puikiai supranta ir sektoriaus iššūkius.

Orai ir sezoninės sąlygos tebėra svarbiausi veiksniai, lemiantys sprendimų priėmimą, o pašarų prieinamumas, didelės sąnaudos ir darbo jėgos trūkumas išlieka pagrindiniais rūpesčiais.

Gamintojai taip pat nurodė vyriausybės politiką, pasaulinį ekonominį neapibrėžtumą ir geopolitinius pokyčius kaip kylančius veiksnius, darančius įtaką jų verslui.

Situacija Europoje

Pasak Europos Komisijos, Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 70 mln. avių ir ožkų (85 proc. avių ir 15 proc. ožkų), dažnai laikomų ekonomiškai pažeidžiamose vietovėse, pavyzdžiui, kalnų regionuose. Sunkieji ėriukai (virš 13 kg) auginami Airijoje, lengvieji ėriukai auginami tokiuose pietiniuose regionuose kaip Graikija ir Italija, o Ispanijos ir Prancūzijos produkcija yra mišri.

Importas sudaro 20 proc. ES suvartojamo ėrienos, avienos ir ožkienos kiekio. Naujoji Zelandija yra didžiausia ES tiekėja, kuriai tenka apie 80 proc. importo, po jos eina Australija ir MERCOSUR šalys.

ES eksportas sudaro apie 10 proc. visos jos produkcijos. ES yra apie 1 milijonas avių augintojų.

Tačiau Lietuvoje avienos sektorius traukiasi. Interaktyvaus žurnalo „Agrorinka“ duomenimis, šiemet iki vasaros Lietuvoje buvo įregistruota 7,123 tūkst. avių laikytojų – 4,99 proc. mažiau nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu. Įregistruotų avių skaičius, palyginti su 2025 m. birželio 1 d. duomenimis, sumažėjo 4,19 proc., iki 130,705 tūkst. vienetų.

Parengė Ričardas Čekutis