S. Gentvilas: situacija dėl sausros nėra tokia katastrofiška, kaip 2015-aisiais

Ministro teigimu, norint paskelbti ekstremalią situaciją stichinė nelaimė turėtų paliesti ne tik žemės ūkio, bet ir kitus sektorius.

„Jis (sprendimas neskelbti ekstremalios situacijos – BNS) atitinka kriterijus. Tie kriterijai nustatyti prieš gerus penkis metus ir jie nekeičiami dėl to, kad norisi. Iš tikrųjų, kad būtų paskelbta nacionalinė ekstremali situacija, turi būti paliestas ne tik žemės ūkio sektorius, bet ir kiti sektoriai, ir tai turi būti visuotina, nes (kitaip – BNS) devalvuojame iš esmės ekstremalią situaciją“, – LRT radijui pirmadienį sakė S. Gentvilas.

„Matant prognozes penktadienį, kad savaitgalis bus lietingas, buvo pasiūlyta palaukti po savaitgalio. Matome, kad iš esmės visoje Lietuvoje palijo. (...) Ta situacija nėra tokia kritiška, kad galėtume pasakyti, kokia buvo, pavyzdžiui, 2015 metais, kai iš tikrųjų buvo visuotinė sausra“, – pridūrė aplinkos ministras.

Klaipėdos rajono meras, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė, kad ekstremalią situaciją būtina paskelbti, nes ūkininkai turėtų galimybę kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl nuostolių atlyginimo, o jiems negalint vykdyti įsipareigojimų būtų galima pritaikyti force majaure sąlygas.

„Tik paskelbus ekstremalią situaciją atsiranda galimybė kompensuoti tuos nuostolius ir kreiptis į Europos Sąjungos Komisiją, prašyti paramos iš Komisijos. Jeigu mes neturėsime paskelbtos situacijos, neturėsime ir galimybės. Tada reikėtų parengti metodiką, kaip tie nuostoliai turėtų būti skaičiuojami“, – LRT radijui sakė B. Markauskas.

„Vis dėlto yra pakankamai nemaža tikimybė, kad kai kurie ūkiai nevykdys savo įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tai ekstremalios situacijos paskelbimas ir force majaure sąlygų taikymas būtų pakankamai didelė lengvata ūkininkams, kurie nevykdys savo įsipareigojimų“, – pridūrė Klaipėdos rajono meras.

Pasak jo, preliminariais skaičiavimais šiuo metu yra paruošta 60 proc. mažiau pašarų nei ankstesniais metais, o grūdų derlius prognozuojamas 40 proc. mažesnis.

B. Markausko teigimu, savivaldybė svarstys sausros paveiktus ūkininkus atleisti nuo žemės mokesčio, kuris siekia apie 7 eurus už vieną dirbamos žemės hektarą.

„Kalbant apie savivaldybių galimybes padėti ūkininkams mes turime tik minimalias. Mes renkame žemės mokestį ir nekilnojamo turto mokestį. Tai mes galime ir svarstysime galbūt ūkininkus visai atleisti nuo žemės mokesčio“, – teigė B. Markauskas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, jog dėl sausros įsipareigojimų negalintys vykdyti ūkininkai sankcijų gali išvengti ir nepaskelbus ekstremalios situacijos.

„Mes padarėme pakeitimus praeitą savaitę, kad ūkininkai per NMA (Nacionalinė mokėjimo agentūra – BNS) programėlę siunčia duomenis apie sausros poveikį – nuotraukas iš laukų – ir mes matydami iš Hidrometeorologijos tarnybos tuos regionus, kur kritulių kiekis yra mažas, mes tas force majaure arba neišvengiamas aplinkybes iš karto pritaikysime“, – LRT radijui sakė K. Navickas.

Pasak ministro, neturint visų duomenų žemės ūkio nuostolių mastą kol kas prognozuoti sunku.

„Mes tikrai neturime tiek duomenų, kad galėtume daryti išvadas dėl praradimų apimties, masto. Tikrai jų bus, tikrai yra, ir mes gauname informacijos ir ją siunčiame. Bet keli dalykai, į kuriuos noriu atkreipti dėmesį, – dar nesibaigė pasėlių deklaravimo laikotarpis ir mes negalime sukirsti duomenų su tais regionais, kurie patiria stichinę sausrą“, – teigė K. Navickas.

„Sumažėjimą tikrai prognozuojame, ypatingai vasarojaus“, – pridūrė jis.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė 11 savivaldybių: Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Raseinių, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių.

Giedrius Gaidamavičius/BNS

AM nuotr.