Šalnos sugrįžta – problemos išlieka

Išsiderina

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) informuoja, kad klimatas tampa vis labiau neprognozuojamas. Jis yra labiau išsibalansavęs nei bet kada anksčiau per visą jo stebėjimo istoriją. „Ekstremalūs orai – šalnos, karščiai, liūtys ir audros – paveikia milijonus žmonių ir atneša milijardinių nuostolių“, – rašoma pranešime spaudai. Ekstremalūs orai neaplenkia ir Lietuvos. Nors pavasarinės šalnos mūsų šalyje yra gana dažnas reiškinys, jos taip pat priskiriamos stichiniams meteorologiniams reiškiniams, galintiems sukelti didelę žalą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais pavasarinių šalnų laikotarpis, prasidėjęs balandžio pabaigoje, su pertraukomis truko net 32 dienas. Labiausiai nuo šalnų nukentėjo uogynai, vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad tikimybė, jog šalnos ateis, yra natūrali. „Anksčiau augalų vegetacija būdavo keletą savaičių vėlesnė, todėl šalnų laikotarpis praeidavo anksčiau. Dabar gamta jau bunda kovo pabaigoje, prasideda augalų vegetacija. Todėl po žiemos atsigaunantys augalai patenka į šalnų laikotarpį. Kita vertus, vykstant klimato kaitai, dažnėja orų cirkuliacija iš pietų į šiaurę ir iš šiaurės į pietus, ankstesniais metais dažniau ji būdavo iš vakarų į rytus ir iš rytų į vakarus. Dabar visa tai dažnėja. Stebima tendencija, kad kai augalai suvegetuoja, trumpam įsiveržia šaltas oras“, – komentavo dr. D. Valiukas.

Patyrė nuostolių

Praėjusią savaitę sinoptikams pranešus, kad Lietuvą aplankys ciklonas, dėl kurio kai kuriuose rajonuose naktimis temperatūra gali nukristi iki –9 ºC, ūkininkai sunerimo. Kaip ŪP aiškino Kauno r. aktinidijų ūkį prižiūrinti Indrė Subatė, pavasarinės šalnos šiems augalams yra itin pavojingos. „Ūkyje turime rūko laistymo sistemą, tačiau praėjusiais metais, kai temperatūra nukrito iki –8 ºC, ji negelbėjo, todėl praradome visą derlių. Mes kiekvienais metais ruošiamės šalnoms, naudojame preparatus, skirtus šalnų poveikiui mažinti, tačiau jei bus rimtesnė šalna, –5 ºC ir daugiau, vėl neturėsime derliaus. Žinoma, dabar yra visokių šiuolaikinių technologijų – dronai, kurie išsklaido šaltį, kabeliai, kurie šildo augalus. Tačiau nedideliuose ūkiuose, naudojant šias technologijas, išaugtų uogų savikaina ir pirkėjams jų nebereikėtų“, – mintimis pasidalijo ūkininkė.

Praėjusiais metais nuo šalnų nukentėjo ir Ukmergės r. įsikūręs Ingės bei Mindaugo Auželių ūkis „Atviri laukai“. Šio ūkio šeimininkas ŪP teigė, kad praėjusių metų pavasarinės šalnos daugiausia žalos padarė vynuogėms, medlievoms, obelims, smidrams. „Šių metų šalnos gal nepridarys labai daug žalos. Smidrai dar nedygsta, vynuogės dar nesprogsta, nes buvo labai šalta žiema. Todėl nemanau, kad šiemetės šalnos mums kels kažkokį pavojų“, – tvirtino M. Auželis.

Plungės r. braškyną puoselėjanti Vilma Dobrovolskienė ŪP teigė mananti, kad jų rajoną stiprios šalnos aplenks. „Vienas braškes auginame lauke, jos uždengtos agrodanga, kitas – šiltnamyje. Pernai pavasarinės šalnos lauke esantį braškyną nušaldė“, – vylėsi V. Dobrovolskienė.

Rizika išlieka

Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) vadovas Tautvydas Gurskas tikisi, kad šiemet nepasikartos praėjusių metų pavasarinio šalčio scenarijus, tačiau jis pažymėjo, kad šalnų rizika išlieka ir patarė joms ruoštis. „Stiprios šalnos labiausiai pakenktų braškėms, aktinidijoms, šiemečiams aviečių daigams, gervuogėms. Naujus lapelius, pumpurus, žiedus per vieną naktį šalna gali nugnybti labai greitai“, – ŪP aiškino T. Gurskas. Jis minėjo, kad uogų augintojai turėtų pasirūpinti apsaugos nuo šalnų priemonėmis, kurių pasirinkimas yra platus. Yra įvairių preparatų, mažinančių šalnų poveikį – jūrų dumblių ištraukos, amino rūgštys ir kt. Purškimus reikėtų atlikti prieš šalnas, kad augalai įsisavintų ir ištvertų kelių laipsnių minusinę temperatūrą.

„Taip pat reikėtų augalus pridengti vienu arba dviem agroplėvelės sluoksniais. Galima purkšti vandenį ir užšaldyti žiedus, pumpurus, daigus. Yra sodų ventiliatoriai, kurie maišo šiltesnį orą su šaltesniu. Tačiau ne visi uogų augintojai turi reikiamų apsaugos nuo šalnų priemonių, o modernūs ūkiai jų turėtų turėti ir saugoti derlių“, – pažymėjo LUAA vadovas.

Jis tikisi, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepaliks uogininkų, sodininkų ir daržininkų nuošalyje, ir įvairiomis priemonėmis padės jiems apsisaugoti nuo šalnų. To paties tikisi ir Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė. Ji akcentavo, kad po pernykščių šalnų sodininkai gavo paramą, tačiau jos net išgyventi neužteko, todėl šiemet jie neturėjo lėšų įsigyti apsaugos nuo šalnų priemonių. „Keičiasi klimatas, kažkaip reikės prisitaikyti. Bet per vienus metus sodininkystėje niekas nepasikeičia“, – pažymėjo V. Kuliešienė.

Kelia nerimą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 30 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.