Šaltas pavasaris kirto per Panevėžio rajono ūkininkų derlių

Nušalo ankstyvosios bulvės, braškės, kopūstai

Lietuvos ūkininkai vieningai tvirtina – tokių šalnų gegužę nebuvo daugelį metų. Nukentėjo pirmosios pasodintos ankstyvosios bulvės – jų daigai juodavo iš karto po šalnų. Be to, smarkiai apšalo ir braškių žiedai, o tai reiškia, kad nebus dalies uogų derliaus. Taip pat nukentėjo kopūstai, salotos, agurkai, cukinijos bei kitos jautrios kultūros.

Panaši padėtis ir uogininkystės ūkiuose. Dalis braškių augintojų bandė gelbėtis dengdami laukus agroplėvele ar naudodami šildymo sistemas, tačiau ne visur tai padėjo. Ūkininkai baiminasi, jei dar kartą pasikartos šalnos, gali būti prarasta dar didesnė derliaus dalis.

Šalnos pridarė bėdų

Netoli Velžio 6 ha plote braškes auginantis ūkininkas Jonas Zaborskis pergyvena, kad šalnos pridarė bėdų.

„Šalnos paveikė braškes – jų daugiausia ir auginu. Į Panevėžio rajono savivaldybę nesikreipiau – nepraktikuoju tokių dalykų. Per šalnas labai sudėtinga išgelbėti braškių žiedus. Net ir braškių uždengimas mažai padeda nuo šalnos. Lietus lyja, plėvelę sveria, vėjas daužo žiedus. Todėl tam tikros braškių veislės nukentėjo stipriai net ir uždengtos. Braškių derlius bus vėlyvesnis, bet kokios bus kainos, pasakyti negaliu“, – aiškino braškių augintojas.

Obelų žiedai nukentėjo, bet ne visiškai

Panevėžio rajone obelys žydėjo žalio kūgio fazėje, kai pumpurai dar nebuvo visiškai išsiskleidę. Dėl to dalis žiedų galėjo išvengti visiško nušalimo. Tačiau dėl šalnų, tikėtina, kad obelų derlius bus mažesnis nei įprastai.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė teigė, kad vaismedžių žiedai buvo pažeisti.

„Per visą Lietuvą nušaldė 80–90 proc. žiedų. Prieš porą savaičių. Kai prasidėjo pirmosios šalnos, nukentėjo sodai Luksnėnų, Kaišiadoryse, Šiaulių rajone, Panevėžio rajone ir regione šalnos mažiau paveikė vaismedžius. Tačiau per šias dvi savaites, kai šalnos buvo kone kiekvieną naktį, labai nukentėjo vaismedžiai Panevėžio, Biržų ir Pasvalio rajonuose. Visi sodai gavo dideles šalnų porcijas“, – pasakojo V. Kuliešienė ir teigė, kad ūkininkai ir bendrovės su prašymais kreipiasi į savivaldybes bei į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir tikisi gauti paramą.

Rezultatas bus aiškus po kelių savaičių

Pasak Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentės, reikia laukti rezultato po dviejų–trijų savaičių.

„Tuomet bus aišku, ar krito nušalę žiedai. Dabar pažiūrėjus matyti, kad žiedų viduriukas pajuodęs, nors atrodo, kad sodai žydi. 2019 metų pavasarį buvo šalnos, bet šiųmetės – dar baisesnės. Norime sulaukti susitikimo su ŽŪM atstovais, nes būtina imtis priemonių. Pastaruoju metu kone kiekvienais metais gauname didesnes ar mažesnes šalnas, todėl siūlome įvairias priemones kovai su šalnomis. Reikia įsteigti fondą arba priimti programą apsisaugoti nuo šalnų. Tačiau tos priemonės brangios ir reikia gauti paramą, kad galėtume jas įgyvendinti. Juolab kad klimatas keičiasi“, – aiškino V. Kuliešienė ir mano, kad sodininkams, ūkininkams šalies valdžia turėtų pagelbėti.

Ūkininkai raginami stebėti situaciją

Be obelų, šalnos paveikė ir kitus augalus. Ankstyvosios bulvės, smidrai, braškės ir kiti jautrūs augalai patyrė nuostolių. Uogų augintojai pranešė, kad ankstyvojo derliaus praktiškai nebebus, o vėlyvojo derliaus likimas priklausys nuo artimiausių orų sąlygų.

Panevėžio regione šalnos padarė žalos obelų žiedams ir kitiems augalams, tačiau tikimasi, kad derlius nebus visiškai prarastas. Ūkininkai raginami stebėti situaciją ir pranešti apie nuostolius atitinkamoms institucijoms.

Jau sulaukė prašymų

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė pasakojo, kad prašymų dėl šalnų pažeistų daržovių dar nesulaukė.
„Turime prašymus ūkininkų dėl nušalusių uogynų, sodų. Gavę prašymus jau vykome apžiūrėti, kiek nušalo ir bandome nustatyti mastus. Po kelių savaičių vėl lankysime ūkininkus ir žiūrėsi, kokius nuostolius patyrė. Nuostoliai dar neaiškūs, tik užfiksuoti nušalimo faktai. Neteko girdėti, kad dėl šalnų ruošiamasi skelbti stichinę nelaimę. Tačiau ruošiamės dalyvauti nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, gal kas nors bus aiškiau. To posėdžio darbotvarkėje yra klausimas dėl pavasarinių šalnų padarinių“, – sakė Z. Bakanienė.

Vertins šalnos padarinius

ŽŪM jau sulaukė pirmųjų signalų iš ūkininkų dėl patirtų nuostolių. Ministerijos atstovai praneša, kad bus vertinami padarytos žalos mastai ir galimybė skirti kompensacijas labiausiai nukentėjusiems. Taip pat svarstoma, ar nereikėtų kurti rizikų valdymo fondo, kuris padėtų ūkininkams tokiais atvejais, nes klimato nepastovumas verčia tai daryti.

Juolab kad šalnų padarinius jau skaičiuoja ne tik pavieniai smulkūs ūkiai, bet ir stambesni daržovių augintojai. Specialistai pažymi, kad klimato kaita ir vis dažnesni orų svyravimai reikalauja naujo požiūrio – reikėtų daugiau investuoti į apsaugos priemones, šiltnamius ar net keisti pasėlių planavimo strategijas.

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP

Živilės Večiorkutės nuotr.