Šauliškos vasaros stovyklos: prasmingos patirtys visam gyvenimui

„Neabejoju, jog kiekvienoje stovykloje jaunuoliai atranda ką nors naujo. Ar tai būtų nauji įgūdžiai, naujos žinios ar patirtis, be to, kiekvienas stovyklautojas užmezga ir naujų pažinčių su bendraamžiais. Dažnai tos draugystės iš stovyklų paskui lieka visam gyvenimui“, – sako Šaulių sąjungos vado pavaduotojas Dovidas Jonušas.

Skirtingai nuo daugelio, Lietuvos šaulių sąjungos stovyklos vaikams yra nemokamos. Dalyvių tik prašoma sumokėti simbolinį registracijos mokestį.

Kitokia vasara: gamtoje ir bendrystėje

Jaunųjų šaulių stovyklos – tai ne poilsio stovyklos tradicine prasme. Kiekviena diena čia kupina veiklos: nuo orientacinių žygių ir topografijos pamokų, sportinių rungčių iki pirmosios pagalbos pratybų ar išgyvenimo gamtoje. Vaikai mokosi naudotis žemėlapiu, palaikyti radijo ryšį, priimti sprendimus sudėtingose situacijose ir dirbti komandoje. Tai ne tik fizinis, bet ir emocinis bei vertybinis augimas.

Dauguma jaunųjų šaulių stovyklų skirtos užtvirtinti žinias, įgytas jaunųjų šaulių būreliuose, bei išlaikyti vienos ar kitos rengimo pakopos egzaminą. Tačiau tai toli gražu ne viskas.

Ypatingu turiniu išsiskiria stovykla „Pažink savo kraštą“, vykstanti Melnragėje prie Baltijos jūros. Čia vaikai ne tik mokosi išgyventi gamtoje, bet ir aktyviai prisideda prie jos išsaugojimo: tvarko kopas, pina vyteles, sulaikančias smėlį, mokosi, kaip elgtis atsakingai ir su pagarba aplinkai.

Yra ir daugiau išskirtinių stovyklų – pavyzdžiui, išgyvenimo stovykla, kur vaikai patys gaminasi maistą, nakvoja gamtoje, išmoksta išgyventi be įprastų patogumų. Šiemet viena tokių stovyklų vyks Aukštaitijos nacionaliniame parke – tai keliaujanti stovykla, kurioje dalyviai plauks baidarėmis ežerais ir upėmis, nakvos stovyklavietėse. Ši stovykla skirta atminti jaunųjų šaulių vadovą Vydą Verbilį.

Viena iš įdomiausių iniciatyvų – stovykla „Judėk. Tikėk. Atrask“, organizuojama kartu su skautais, ateitininkais ir kitomis jaunimo organizacijomis. Jos dalyviai – 11–14 metų vaikai, dažnai iš pareigūnų šeimų. Įdomu tai, kad stovyklos programą planuoja patys stovyklautojai. Kasdien vyksta veiklos, būdingos vis kitai organizacijai – nuo dainų ir šokių iki edukacinių užsiėmimų ir tradicinių žygių į miestelio bažnyčią. Taip vaikai ne tik mokosi savarankiškumo, bet ir įgyja organizacinių, bendradarbiavimo įgūdžių.

Kartu stovyklauja vaikai iš Ukrainos

Šių metų išskirtinumas – ypatingas dėmesys vaikams iš karo alinamos Ukrainos. Nors jaunieji ukrainiečiai šauliškose stovyklose ilsisi nuo 2014 m., šiais metais stovyklų geografija ženkliai išsiplėtė.

Net keturių Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių stovyklose ilsėsis vaikai iš Ukrainos regionų, kur kasdien vyksta apšaudymai, kur mokyklos įsikūrusios slėptuvėse, o vaikystė paženklinta baimės ir netekčių.

„Šie vaikai mokosi nuotoliniu būdu mokyklų slėptuvėse, po to grįžta namo, kur vėl praleidžia 5–6 valandas su oro pavojų signalais. Jie pavargę. Jie jautresni nei suaugusieji. Jiems stovykla – tai galimybė pabūti su savo bendraamžiais, pabendrauti, atsigauti. Psichologiškai tai didžiulė pagalba“, – sako iniciatyvos autorius Robertas Gabulas, Lietuvos garbės konsulas Luhansko srityje ir Lietuvos šaulių sąjungos padalinio Ukrainoje vadas.

Pasak jo, pirmumas teikiamas tiems vaikams, kuriems pagalbos reikia labiausiai: netekusiems tėvų, gyvenantiems karo zonoje ar socialiai pažeidžiamose šeimose. Atranka vykdoma bendradarbiaujant su mokyklomis, socialinėmis tarnybomis, karinėmis struktūromis – kiekvienas vaikas čia atvyksta ne šiaip, o todėl, kad jam to labai reikia.

Dėmesys ir diasporai

Šią vasarą šauliškų stovyklų žemėlapis išsiplėtė ir Jungtinėse Amerikos valstijose. Po itin sėkmingo pilotinio projekto pernai Mičigane, kur Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje suorganizavo pirmąją šaulišką stovyklą lietuvių kilmės vaikams „Švyturys“, šiais metais tokia stovyklas vyks jau ir Kalifornijoje, ir Mičigane.

Pernai 12–17 metų paaugliai pagal šaulišką dienotvarkę savaitę gyveno palapinėse, mokėsi orientuotis vietovėje, kurti laužus, statyti pastoges, pirmosios pagalbos pagrindų, išbandė radijo ryšio veikimą, susipažino su Šaulių sąjungos veikla, sužinojo apie Lietuvos laisvės kovas, tremtį į Sibirą.

„Prieš stovyklą tėvai baiminosi, kad vaikai iš mišrių šeimų nekalba ar silpnai kalba lietuviškai. Buvo susitarta, kad kai veiklos vyks lietuvių kalba, kiti vaikai padės versdami į anglų – taip mokysis bendravimo ir atsakomybės už draugą. – pasakojo viena iš stovyklos organizatorių Vilma Kava. – Stovyklos uždarymo metu Lietuvos himną ir Tautiška giesmę giedojo beveik visi jau Amerikoje gimę ir augę stovyklos vaikai.“

Siekiant sustiprinti jaunimo ryšį su Tėvyne, šauliškose stovyklose Lietuvoje sudaryta galimybė stovyklauti Europoje įsikūrusių Šaulių sąjungos padalinių narių vaikams.

Prestižinė „Baltic Guard“ stovykla

Tarp išskirtinių iniciatyvų – tarptautinė sukarinta stovykla „Baltic Guard“, kuri šiais metais vyks Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione, Vilniaus rajone. Čia stovyklaus apie 200 jaunuolių iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Švedijos ir Ukrainos.

Stovyklos programa trunka šešias dienas – per jas jaunuoliai gilina topografijos, pirmosios pagalbos, šaudymo, išgyvenimo gamtoje žinias, mokosi veikti komandoje. Visi užsiėmimai vyksta mišriose tarptautinėse grupėse – taip skatinamas kultūrinis bendravimas, ugdomi kalbų ir tarpkultūrinio supratimo gebėjimai.

Tarptautinė stovykla „Baltic Guard“ vyksta kasmet vis kitoje šalyje – kas ketvirtus metus ji organizuojama Lietuvoje.

Papildoma informacija:

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Nepaisant tiesiogiai iš valstybės institucijų skiriamų užduočių, LŠS yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija.

Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 17 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

LŠS fotoinformacija