Sausros grimasos

Sausra išvargino ir augalus, ir gyvulius

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius jau nukūlė visus 36 ha žieminių miežių. Derlius – labai įvairus, atskiruose laukuose ir tų pačių laukų skirtinguose plotuose svyravo nuo 3 iki 6,5 tonos iš hektaro. Priesmėlyje miežiai užderėjo prasčiau, priemolyje – geriau.

„Dar nevežiau grūdų parduoti, tad negaliu tiksliai pasakyti apie grūdų maistingumą, baltymingumą ir kitas savybes. Pasižiūrėjus plika akimi matyti, kad yra nemažai smulkesnių, o valydamas pastebėjau ir tuščių grūdų. Tiek žieminiai miežiai, tiek kiti javai, rapsai labai  nukentėjo nuo sausros. Mažeikių rajone dar ir dabar jaučiamas drėgmės trūkumas. Jei palyja, tai negausiai. Praėjusį savaitgalį šiaip ne taip prilašino 13 mm. Jau reikėtų pradėti ir arti tam tikrus plotus, bet fiziškai neįmanoma plūgo į žemę įkišti“, – pasakojo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas, kurio ūkis Ukrinų seniūnijoje, menkai lietaus palaistytoje Mažeikių rajono pusėje, link Skuodo.

Pasak LŪS Mažeikių skyriaus pirmininko, sudėtinga situacija rajone ir gyvulių augintojams. Ne vienas ūkininkas išparduoda gyvulius, supratęs, kad neparuoš reikiamo pašarų kiekio žiemai. Sausra taip įsigalėjusi, kad neleidžia net atolui augti.

„Pardavėme ir mes penkias mėsines karves. Svarstome, ką toliau daryti. Tikriausiai dėl pašarų trūkumo dar parduosime. Nedidelis mūsų gyvulininkystės ūkis – prieš pardavimą turėjome 30 galvijų. Pasiliksime gal kokius 20. Planavome pasiruošti apie 200 rulonų šienainio, tiek būtų užtekę. Bet pripresavome vos 70 rulonų“, – apgailestavo E. Pocevičius.

Byrėjo nuo 5 iki 9 t/ha miežių

Žieminius miežius kulti jau pabaigė Audronė ir Mindaugas Kerai iš Šiaulių rajono Džiuikių kaimo. Iš viso Kerai buvo pasėję 27 ha žieminių miežių.

Ūkininkė, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė A. Asauskaitė-Kerienė ŪP sakė, kad pirmąsyk išbandė vidutinio ankstyvumo žieminių hibridinių miežių sėklą „Baracooda“. Skirtinguose laukuose žieminių miežių derlius siekė 5–9 t/ha. Pasitaikė ir gerokai sausros pažeistų plotų. Tačiau, pasak A. Asauskaitės-Kerienės, nuvylė tai, kad sunkiai sekėsi nulaužti akuotus – akuotai liko prie grūdų ir keliavo į bunkerius.

Ūkininkai Kerai kitąmet gerai pasvarstys, ar dar kartą sėti neprasto derlingumo, bet įnoringesnę hibridinių žieminių miežių sėklą „Baracooda“.

Trūksta apie 200 rulonų šienainio

Kelmės rajone, Žirnainiuose, pieninių karvių bandą turinti Jurgita Juciūtė kol kas gyvulių bandos mažinti neketina. Tiesa, kiek anksčiau pardavė kelias karves, bet banda pagausėjo atvestomis telyčaitėmis, ir bendras skaičius išliko panašus – 75 galvijai.

„Sausra mūsų krašte pasidarbavo iš peties – išdegino viską, ką tik galėjo. Teko nupjauti visus žolių mišinius su vikiais, kuriuos buvome pasėję kūlimui. Iš mišinių sukome baltus rulonus. Nesudygo net 30 ha specialiai pasėtos žolės. Iš viso maždaug tik apie trečdalį reikiamo pašaro paruošėme“, – pasakojo ŪP pašnekovė. Ūkininkė džiaugėsi, kad yra likusių pernykščių pašarų, vis šiokia tokia paspirtis. Pavyko daugiau negu 100 šienainio rulonų įsigyti iš pieno ūkio atsisakiusių žmonių. Mokėjo nepigiai, už vieną šiųmečio šienainio ruloną – po 35 Eur. Tačiau, pašnekovės teigimu, kai strioko yra, į kainą ne laikas žiūrėti. Žirnainiškė viliasi dar šiek tiek pašarų paruošti iš atolo. Pastarosiomis dienomis po truputį vis palyja, žolė gal ir atsigaus. Bet vis viena dar trūksta apie 300 rulonų šienainio, kad drąsiai per žiemą banda išgyventų.

Pasak J. Juciūtės, šie metai visiems ūkininkams – tiek augalininkams, tiek gyvulininkams – labai sudėtingi, sunkūs. „Mums, pieninių bandų savininkams, skaudžiai smogė pieno krizė. Dar ir gamta motinėlė davė per pakinklius. Nelengva atsigauti po tokių sukrėtimų, bet bandome nepasiduoti“, – redakcijai tvirtino ūkininkė iš Žirnainių.

Žieminių miežių auginama daugiau

Valstybinės įmonės Žemės ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centras duomenimis, šiemet deklaruota 44 168,74 ha žieminių miežių, pernai – kur kas mažiau: 33 037,09 ha, o 2021-aisiais – 26 242,4 ha.

Žieminių miežių auginama visoje Lietuvoje, didžiausi plotai – Jonavos, Kauno, Šiaulių, Raseinių, Telšių rajonuose.

Mokslininkų teigimu, auginant žieminius miežius būtina atsižvelgti į klimato atšilimo sąlygas, keisti pasėlių struktūrą, plėtoti derlingesnes hibridines veisles.

Autorės nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.