Seimas po pateikimo pritarė siūlymui iki gegužės pratęsti nepaprastosios padėties galiojimą Lietuvoje

„Seimui yra pateikti įstatymų projektai, kuriais į tuos teisės aktus norėtume perkelti nuostatas, dėl kurių dabar nepaprastosios padėties režimas ir yra nustatytas: dėl valstybinės sienos apsaugos sustiprinimo, t. y. neįleidimo praktikos taikymo, esant masiniam migrantų antplūdžiui; taip pat dėl vizų išdavimo užsieniečiams sugriežtinimo ir dėl užsieniečių tranzito; dėl Rusijos Federacijos piliečių vykimo per išorės sieną ribojimų. Galime daryti išvadą, kad tai, ką vertinome kaip nepaprastąją padėtį, dabar, iš esmės, deja, yra tapę įprasta situacija – padėtis nesikeičia – Rusijos invazija Ukrainoje, Baltarusijos militarizacija tęsiasi toliau, didelių pokyčių šiose srityse šiuo metu nematome ir kiekvieną kartą spręsti, ar yra reikalinga nepaprastoji padėtis manome yra netikslinga“, – sakė premjerė.

Pasak jos, nepaprastąją padėtį siūloma pratęsti tiek, kiek reikėtų laiko priimti minėtus teisės aktų pakeitimus ir jiems įsigalioti, ir tuomet tie įstatymai reguliuotų šias nuostatas bendrąja tvarka.

Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki kovo 16 d. 24 valandos 00 minučių. Ją siūloma tęsti nuo kovo 17 d. 00 valandų 00 minučių iki gegužės 2 d. 24 valandos 00 minučių.

Siūloma, kad nepaprastoji padėtis galiotų visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi; pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje.

Jos metu būtų taikomos šios nepaprastosios priemonės:

1) valstybės rezervo naudojimas siekiant užtikrinti tinkamas nuo karinės agresijos ir (ar) persekiojimo besitraukiančių užsieniečių priėmimo sąlygas; siekiant pašalinti kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai;

2) valstybės sienos apsaugos sustiprinimas, tam pasitelkiant Lietuvos kariuomenę;

3) užsieniečių, vykstančių pagal specialiąją tranzito schemą, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją vyktų laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba suderintų sąlygų;

4) užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas. Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija;

5) teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti ir sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Ribojant Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnyba užtikrintų, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

Už Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektą Nr. XIVP-2492 po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 9, 14 parlamentarų susilaikė.

Sprendimas dėl šio klausimo bus priimtas kovo 14 d.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. vasario 24 d. dekretu įvedė nepaprastąją padėtį visoje Lietuvos teritorijoje laikotarpiui nuo vasario 24 d. 13 valandų 00 minučių iki kovo 10 d. 24 valandos 00 minučių. Seimas tą pačią dieną nutarimu patvirtino šį Prezidento priimtą sprendimą. Nepaprastoji padėtis dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, buvo pratęsiama kas tris mėnesius.

Seimo kanceliarijos Spaudos biuro pranešimas

Seimo kanceliarinos/Ilonos Šilenkovos nuotraukoje – premjerė Ingrida Šimonytė Seimui teikia proijektą