Tikėtina, kad tokį išaugusį atvejų skaičių lėmė keletas priežasčių: skiepijimo apimčių mažėjimas, ligai būdingas bangavimas, taip pat pasikeitusi atvejų registravimo tvarka. Nuo 2024 m. pasikeitė duomenų apie ligos atvejus gavimo iš gydymo įstaigų būdas – duomenys tiesiogiai iš vienos informacinės sistemos (esveikata.lt) perduodami į kitą (Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinę sistemą). Toks būdas yra efektyvesnis, kadangi sumažina žmogiškų klaidų bei netikslumų tikimybę perduodant duomenis.
Praėjusiais metais didžiąją dalį susirgusiųjų sudarė vaikai iki 17 m. – 542 (60,4 proc.). Skiepijimo nuo kokliušo apimtys Lietuvoje yra per mažos – nesiekia rekomenduojamų 95 proc., todėl ligos atvejai tampa vis dažnesni. Iki 2024 m. skiepijant 1 metų amžiaus vaikus buvo išlaikytas 90 proc. skiepijimo lygis, pernai jis nukrito iki 88,82 proc.
„Tai rimtas signalas, kad tokių sergamumo pakilimo bangų išvengti nepavyks. Todėl kviečiame ir raginame tėvus, globėjus pasitikėti mokslu, iškilus klausimų ar abejonių, visada konsultuotis su gydytojais, remtis mokslu grįsta informacija, priimti tinkamus sprendimus ir apsaugoti savo vaikus nuo sunkių komplikacijų ir visą visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų protrūkių“, – ragina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai.
Tiek persirgus, tiek pasiskiepijus nuo kokliušo susidaro neilgalaikis imunitetas, todėl rekomenduojama skiepus pakartoti kas 5–10 metų.
Kokliušas – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Liga plinta labai greitai artimo kontakto metu, žmogui kosint, čiaudint. Vienas sergantis žmogus gali užkrėsti 12–15 žmonių, ligą platinti gali apie 21 dieną. Rizika užsikrėsti šia liga kyla visiems nuo kokliušo neskiepytiems ar nesirgusiems žmonėms.
Kokliušas gali sukelti komplikacijas, tokias kaip pneumonija, vidurinės ausies uždegimas, skysčių netekimas (dehidratacija), traukuliai, smegenų pažeidimai, išvaržos, šonkaulių lūžiai, kvėpavimo sustojimo epizodai, kurie yra ypač pavojingi kūdikiams. Sunkūs atvejai gali baigtis mirtimi. Kiekvienais metais Europoje užregistruojama mirties atvejų, dažniausiai tarp kūdikių, kurie buvo per maži, kad būtų paskiepyti.
Todėl Lietuvoje nuo 2023 m. rekomenduojama nėščių moterų vakcinacija kokliušo komponentą turinčia vakcina, kad būtų apsaugoti naujagimiai. Skiepai atliekami pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas, kurias galima rasti čia. Dėl vakcinacijos ir su ja susijusių klausimų nėštumo ir žindymo laikotarpiais rekomenduojama konsultuotis su šeimos ar nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
NVSC informacija