Šiaurės ir Baltijos šalių atstovai Trakuose aptarė žemės ūkio politikos iššūkius

Susitikime dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Suomijos žemės ūkio ir miškininkystės ministrė Sari Essayah, Latvijos žemės ūkio ministras Armands Krauze. Danijai atstovavo Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos nuolatinio sekretoriaus pavaduotojas Nis Christensen, Estijai – Kaimo reikalų ir žemės ūkio ministerijos generalinis sekretorius Marko Gorban, Švedijai – Kaimo reikalų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Fredrik Alfer.

„Šiaurės ir Baltijos šalims reikia turėti bendrą poziciją įvairiomis temomis, kad mūsų balsas būtų geriau girdimas Europos Sąjungos (ES) institucijose. Tik jungtinėmis jėgomis galima veiksmingai spręsti mūsų regiono žemės ūkio ir kaimo plėtros iššūkius“, – teigė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Pastaraisiais metais ES teisėkūros iniciatyvos, svarbios žemės ūkiui ir kaimui, neatitiko realaus gyvenimo – ūkininkų protestai nuvilnijo per visą Europą. Svarbu ir tai, kad metų pabaigoje darbą pradės naujai suformuotas Europos Parlamentas ir Europos Komisija (EK).

„Atsižvelgiant į visa tai, laikas kalbėti apie Bendrosios žemės ūkio politikos ateitį – Europos politikai turi žinoti mūsų lūkesčius. Mes, Baltijos ir Šiaurės šalys, turime savo unikalius iššūkius, specifines klimato ir ekologines sąlygas. Esu tikras, kad bendrų temų ateityje tik daugės, o mūsų šalių koalicija stiprės, nepaisant jokių politinių pokyčių“, – sakė ministras K. Navickas.

Ūkininkams reikia stabilumo

Pirmieji šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginių planų įgyvendinimo metai parodė, kad dar nepriartėta prie supaprastinimo, kurį EK žadėjo bendrosios žemės ūkio politikos reformos metu. Sudėtinga, nelanksti ir daug laiko reikalaujanti strateginių planų keitimo procedūra neleidžia efektyviai sumažinti administracinės naštos ne tik ūkininkams, bet ir administruojančioms institucijoms.

Visi diskusijoje dalyvavę šalių atstovai pastebėjo, kad pradėjus įgyvendinti strateginį planus išryškėjo būtinybė juos koreguoti, siekiant sklandžiau įgyvendinti žaliuosius tikslus. Susirūpinimą kelia ir iššūkiai ekologinių sistemų srityje, taip pat ekologinio ūkininkavimo tikslai. Ūkininkų didelių pastangų reikalauja geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų (GAAB) įgyvendinimas.

„GAAB 7, įpareigojantis užtikrinti augalų kaitą, pasirodo, sunkiai įgyvendinamas ir netinka ne tik Suomijos, bet ir Švedijos klimato sąlygomis“, – tvirtino Suomijos ministrė S. Essayah.

Ministrai aptarė ir jau matomus mažus, bet svarbius EK žingsnius supaprastinant GAAB standartų įgyvendinamą. Priimtas palengvinimas dėl GAAB 8, kuris bent vieneriems metams leidžia dalį negamybinių plotų naudoti gamybai. Be to, tęsiamos aktyvios diskusijos dėl GAAB 1, kad būtų sušvelnintas daugiamečių pievų išsaugojimo ar užskaitos įsipareigojimas.

Susitikime kalbėta ir apie lankstumą, kuris būtinas keičiant ir įgyvendinant strateginius planus. Visi dalyviai sutiko, kad to ypač trūksta, ypač mažai atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus ar pasikeitusią geopolitinę aplinką.

Pasak ministro K. Navicko, mūsų ūkininkams reikia paramos, stabilumo ir nuspėjamumo. Už papildomas pastangas jiems turėtų būti tinkamai atlyginama – Bendroji žemės ūkio politika negali būti vienintelė priemonė, patenkinanti visus poreikius ir iššūkius. Agrarinės aplinkosaugos ambicijų įgyvendinimas neįmanomas be didesnio kitų ES lėšų telkimo.

Lietuvos žemės ūkio ministras diskusijoje paminėjo ir visišką ES šalių tiesioginių išmokų suvienodinimą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų šalyje daugiau kaip 20 metų yra žemiausias tiesioginių išmokų vidurkis visoje ES. „Tikimės, kad nuo 2028 metų mūsų šalies tiesioginės išmokos siektų bent jau ES vidurkį“, – sakė ministras.

Klimato kaitos priemonės – postūmis diskusijoms

Su klimato kaita susijusi pertvarka yra vienas iš svarbiausių ES prioritetų. 2019 m. pradėtas įgyvendinti Žaliasis kursas suteikė naują postūmį klimato politikai ir veiksmams ES lygmeniu, kurie kelia daug diskusijų žemdirbių visuomenėje.

Apvaliojo stalo diskusijoje Baltijos ir Šiaurės šalių atstovai aptarė ne tik nacionalinius energetikos ir klimato planus, bet ir EK komunikatą dėl klimato tikslų, kuriuo siūloma iki 2040 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. Taip pat Anglies šalinimo sertifikavimo reglamento pasiūlymą, kuriuo siekiama palengvinti kokybiškos CO2 absorbentų sistemos diegimą ES, ir Gamtos atkūrimo reglamentą, numatantį atkurti pažeistas Europos ekosistemas.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad labai svarbu paskatinti diskusijas šiomis temomis, nustatyti žemės ūkio tikslus ir galimas alternatyvas. Būtina užtikrinti ūkininkų konkurencingumą, tinkamą finansavimą, numatyti, kaip paskatinti ūkininkus dalyvauti įvairiose priemonėse.

Tausaus pesticidų naudojimo reglamentas turi būti atnaujintas

Susitikime daug diskusijų sukėlė Tausiojo pesticidų naudojimo reglamento pasiūlymo ateitis. Neseniai EK pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad atšauks šį reglamentą, kuriuo buvo siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti pesticidų naudojimą.

Šiaurės ir Baltijos šalys pritaria šiam žingsniui ir mano, kad reglamentas turėtų būti atnaujintas atsižvelgiant į besikeičiančius ūkininkavimo metodus, technologijų pažangą, klimato kaitą, aprūpinimo maistu tendencijas ir kt. Labai svarbu, kad ūkininkai turėtų alternatyvių – mažiau kenksmingų ir biologinių – augalų apsaugos priemonių pasirinkimą, nes šiaurinėje zonoje dėl gamtos sąlygų ir mažos augalų apsaugos produktų rinkos jis yra trečdaliu mažesnis nei kitose ES zonose.

„Tikimės, kad bus atsižvelgta į valstybių narių poreikius ir specifines sąlygas, nes tik tuomet aplinką tausojančios ir ES piliečiams palankios iniciatyvos sulauks visuomenės palaikymo bei bus sėkmingai įgyvendintos“, – sakė ministras K. Navickas.

Žemės ūkio ministerijos fotoinformacija