Šienapjūtė pievose braidant po balas

Kone kasdien laukus merkę lietūs kai kuriuose šalies regionuose gerokai apsunkino šienapjūtę. Apsemtose pievose klimpsta technika, stringa darbai, kenčia pašarų kokybė. Viliamasi, kad pavyks atsigriebti pjaunant atolą. Tačiau ir vėl viskas priklausys nuo orų – kiek kritulių pliūptels iš dangaus.

Situacija – nevienoda

Varėnos r. avininkystės ūkių šeimininkai sakė, kad jiems pavyko iš kultūrinių pievų prisisukti gana daug gero šienainio. Jei atolas bus geras, žiemą šių pašarų nepritrūks. Pirmąją žolę pašarams jau paruošė ir Anykščių r. ūkininkas Justinas Grybas. Tačiau jis negalėjo pasakyti, kokia bus jos kokybė.

Visai kitokia situacija Šiaulių ir Kauno rajonuose. Avis auginančios Nijolė Jarockienė ir Jolanta Gudeikienė tvirtino, kad per šienapjūtė jų ūkiuose buvo tragiška. Ne ką geriau tuo metu atrodė ūkininko Antano Rimdeikos laukai. „Kas nušienauta – plaukė vandenyje, o kur nešienauta – irgi plaukė“, – atviravo Dzūkijoje ūkininkaujantis vyras. Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė sakė, kad šiųmetinė pirmosios žolės šienapjūtė regionuose ir net to paties rajono skirtingose vieto- se – nevienoda. Todėl pašarais ūkininkai yra apsirūpinę minimaliai. „Vienuose rajonuose nebuvo lietaus, kituose – laukai užmerkti, žolė peraugusi. Kai kurie iki šiol negali pievų nušienauti, kai kam šienas užmirko, šienainis nesuvyniotas. Palyginti su praėjusiais metais, šiųmetė šienapjūtė buvo sutrikdyta. Vis dėlto tikimės, kad atolo bus ir pašarų pavyks pasigaminti“, – sakė G. Kisielienė.

Nukentėjo kelios seniūnijos

Dėl gausaus lietaus stipriai nukentėjo trys Prienų r. seniūnijos – Pakuonio, Jiezno ir Stakliškių – esančios ties Kaišiadorių rajono riba. Ten dirbantys ūkininkai dar nebaigė pjauti pirmosios žolės. „Stambesni ūkiai tikrai susitvarkė žolę, nes laikosi termino ir darbus skuba padaryti iki Joninių. Smulkesni, kurių savininkai aktyvesni ir turi daugiau padargų, irgi. Teko matyti ir nenušienautų lopinėlių. Manome, kad ir jie greitai bus sutvarkyti, nes didieji lietaus ežerai beveik ištekėję. Padėtis normalizuojasi“, – sakė Prienų r. savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė.

Šienapjūtė tądien dar nebuvo baigta Stakliškių seniūnijoje ūkininkaujančios Laimos Balsevičienės ūkyje. „Liko nupjauti nedaug žolės. Tačiau daugiau peraugusios nei kokybiškos. Dėl prastų pašarų sumažės primilžiai. Peraugusią žolę susmulkinsime su kukurūzais ir supenėsime telyčaitėms. Tačiau ir kukurūzai labai prasti. Buvo šalta, jie neaugo. Šiuo metu jie jau būdavo iki pažastų, o dabar – iki kelių“, – šiųmetinę situaciją apibūdino Prienų r. pieno ūkio šeimininkė. Ji neslėpė: situacija ūkyje – siaubinga. Užpylus lietui, rulonai išplaukė į laukus. Dėl didelės drėgmės, technika klimpsta laukuose. „Lietuviai yra kantrūs, išgyvensime. Tačiau šiuo metu yra baisu. Visi ištekliai pabrango, pašarų kokybė bus prasta, todėl teks pirkti daugiau įvairių priedų, energetinių papildų. Ūkio laukia finansiniai iššūkiai“, – prognozavo L. Balsevičienė.

 Nepraranda vilties

Lietus trikdė darbus ir Skuodo r. ūkininkams. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Skuodo biuro gyvulininkystės konsultantė, vykdanti biuro vadovės funkcijas, Karolina Mitkuvienė teigė, kad ūkininkams, nespėjusiems birželį prisišienauti, dabar dėl lietaus to padaryti tiesiog neįmanoma.

Trečdaliu menkesnį žolės derlių nei pernai nupjovė pieno ūkio šeimininkė Marytė Šliačkuvienė. Pasak jos, viskas – gamtos rankose. Jei bus normalus atolas, investicijos į pašarų gamybą atsipirks. „Pirmas žolės derlius – liūdnokas. Buvo sausa ir šalta, niekas neaugo. Kai pradėjo lynoti, jau reikėjo šienauti, todėl pasiruošėme daugiau šienainio. Turime vilčių, kad viską kompensuos atolas. Išaugus pašarų gamybos savikainai, norėtųsi trečdalį pašaro laikyti rezerve, tuomet bus drąsiau laukti naujojo derliaus“, – kalbėjo M. Šliačkuvienė.

Žolių derlių sudorojo ir Skuodo r. ūkininkas Zigmatas Mockus. Anot pašnekovo, čia šiemet jis – normalus. „Manau, kad ir atolo turėsiu pakankamai. Būdavo metų, kai tekdavo pirkti pašarų. Gal šiemet nereikės. Neaišku, kokia bus jų kaina. Viskas pabrango, tačiau nesitikime, kad pieno supirkimo kaina pakils. Ji šiuo metu – gana aukšta“, – teigė vyras.

 Kiekviena diena – aukso vertės

Šienapjūtę kaip regioninę problemą įvardijo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė. Anot pašnekovės, Prienų rajone į kai kuriuos laukus ūkininkai ir šiandien neįvažiuoja. Kupiškio krašte dirbantys ūkininkai yra tarsi Dievo ausyje. Jie pirmą žolę nuėmė ir turi gražaus atolo. „Iš pirmos žolės kai kurių rajonų ūkininkams buvo sudėtinga pasiruošti šieno. Kai kuriuose rajonuose rulonai mirksta vandenyje, nes nespėjo jų išvežti. O tiems, kurie dar nebaigė šienapjūtės, kiekviena diena tampa aukso vertės, nes pašaro maistinė vertė prastėja. Ką reiškia kokybė, tikriausiai ir klausti nereikia. Juk į pašarus teks dėti priedų, kurie yra pabrangę ne procentais, o kartais. Galutinių pašarų ruošimo savikainos duomenų neturime. Juos šiemet sudėtinga suskaičiuoti, nes pašarus ruošėme naudodami dyzeliną, kuris buvo pirktas dar prieš pabrangimą. Dabar jau viskas kitaip“, – dėstė R. Vilimienė.

Pabrango medžiagos

Šiemet ūkininkai brangiau moka už medžiagas, skirtas šienainiui ir šienui. Už baltos plėvelės pakuotę, kurios užtenka 20 šienainio ritinių aptraukti, tenka mokėti 98 Eur, pernai ji kainavo 58 Eur. Už vieną tinklelio, skirto šieno ritiniams, pakuotę reikia suploti apie 150 Eur. Pieno supirkimo kainos taip pat kyla, tačiau jos nėra tokios aukštos kaip žaliavų. Šiandien kai kurie ūkiai už litrą pieno gauna apie 0,40 Eur, pernai – apie 0,25 Eur.

„Žmogus planuoja, o Dievulis juokiasi. Todėl apie pašarų kiekį galėsime kalbėti tik rudenį. Nežinia, kokia jų kokybė bus tuose ūkiuose, kuriuose žolė buvo susukta šlapia. Gali būti, kad tai bus ne pašaras, o mėšlas. Dabar stebiu parduodamo šienainio kainas. Jos – adekvačios. Už ruloną šienainio prašoma 15 Eur. Tačiau smulkesniuose ūkiuose šienainio rulono savikaina siekia 18 Eur. Taigi pasigaminti brangiau, nei nusipirkti. Tikiu, kad vienaip ar kitaip rasime išeitį, išgyvensime“, – akcentavo LVPŪA pirmininkė.

KOMENTARAS 

Pašarus reikėtų ištirti

Vytas GUDAITIS

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas

Gyvulininkystės ūkių šeimininkams, pasiruošusiems pašarų per lietų arba iš peraugusios žolės, nevertėtų labai smarkiai nuogąstauti dėl jų kokybės. Svarbiausia, kad pašarai jau tranšėjose, rulonuose ar kaupuose. Be abejo, rudeniop, kai baigsis visi pašarų fermentaciniai procesai ir jie taps stabilūs, rekomenduočiau juos ištirti. Šiandien galime tik spėlioti, kokia bus jų kokybė, kiek bus maisto medžiagų, angliavandenių, baltymų. Gali būti, kad gyvuliai blogiau pasisavins ne tik ląstelienas, bet ir kitas raciono maisto medžiagas. Todėl šėrimo racioną būtinai reikės koreguoti ir papildyti atitinkamais komerciniais produktais.

Autorės nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: orai, tehnika, pieno supirkimo kaina, pieno ūkis, infliacija, trąšos