Pasak VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, ši šimtmečio šventė skirta ne tik prisiminti praeitį ir kaip keitėsi akademija, bet ir pažvelgti į ateitį, kokie iššūkiai dar laukia. Šiandien ŽŪA yra pagrindinis šalies agrožinių ir inovacijų centras.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Po to buvo atidaryta ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinė ekspozicija. „Prieš daugiau nei 100 metų Lietuvoje, Kaune, atsidarė pirmoji lietuviška aukštoji mokykla – Lietuvos universitetas. Jo sudėtyje buvo ir žemės ūkio skyrius, vėliau, po keleto metų, išsikėlęs į Dotnuvą“, – pačius seniausius laikus priminė VDU rektorius J. Augutis.
Jis taip pat sakė iki šiol galvojęs, kad muziejus yra tam tikras faktas, įkuriamas susipažinti su buvusiais, praėjusiais laikais. „Muziejus man asocijuojasi su kažkokia pabaiga, bet čia yra priešingai – čia asocijuojasi su nauja pradžia. Tai yra didelis virsmas žemės ūkyje, studentams, kurie čia mokosi, ir netgi jaunesniems dėstytojams, kurie čia dirba, bus tikrai įdomu pasižiūrėti į tuos eksponatus, paskaityti, kaip ten viskas vyko. Laikykime, kad tai yra muziejus ne praeičiai, o muziejus ateičiai“, – kalbėjo rektorius.
Akademija 1924–2024 metaisAkademija oficialiai buvo įsteigta 1924 m. spalio 15-ąją Dotnuvos žemės ūkio technikumo bazėje. Deja, įstaigos darbą sutrukdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir viena po kitos sovietų, vokiečių ir vėl sovietų okupacijos. Daug profesorių ir dėstytojų buvo ištremti į Sibiro lagerius, iš kurių daugelis nebegrįžo. Nemaža jų dalis pasitraukė į Vakarus. 1945 m. Akademija perkelta į Kauną, į buvusią Žemės ūkio ministeriją Kęstučio gatvėje. Didėjant studentų skaičiui, patalpos, esančios Kaune, pasidarė ankštos, todėl buvo nuspręsta pastatyti atskirą Lietuvos žemės ūkio akademijos miestelį Noreikiškėse. Naujų rūmų kertinis akmuo buvo padėtas 1957 m. spalio 15 d., o galutinai į šį miestelį persikelta 1964 m. 1969 m. buvo patvirtintas Akademijos išplėtimo planas. 1989 m. miestelyje įsikūrė Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Ekonomikos fakultetų rūmai su auditorijų ir mokomųjų laboratorijų korpusais, Miškų ūkio ministerija pastatė mokomosios girininkijos pastatą. Buvo pastatyti 9 bendrabučiai, įrengtas mokymo poligonas, plėtėsi bandymų stotis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvos žemės ūkio akademija tapo universitetinio tipo aukštąja mokykla. 1996 m. Lietuvos žemės ūkio akademija pavadinta Lietuvos žemės ūkio universitetu. 2011 m. universitetas dar kartą keitė pavadinimą – tapo Aleksandro Stulginskio universitetu, o po universitetų pertvarkos 2019 m. tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Šiandien VDU ŽŪA – mokslo ir žinių sklaidos lyderis Lietuvoje, taip pat – vienintelio mūsų šalyje žemės ūkio ir maisto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ iniciatorė bei steigėja ir lyderė. Akademija įsikūrusi 719 ha plote, turi 4 mokomuosius korpusus, bandymų stotį, mokomąjį ūkį, unikalų studentų ir dėstytojų miestelį, įkurtas jungtinių tyrimų centras su moderniausia įranga aprūpintomis atviros prieigos mokslinių centrų laboratorijomis. Studijų miestelyje yra trys parodų paviljonai, kuriuose vyksta tarptautinės ir nacionalinės parodos, tokios kaip „Ką pasėsi...“, „Gyvulininkystė“ ir kt. |
Savo sveikinimo žodyje VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė akcentavo: „Šiandien galime susitikti ypatingoje vietoje – Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinės ekspozicijos atidaryme, kuris vyksta kartu su ŽŪA šimtmečio renginiais. Šis muziejus – tai ne tik erdvė su eksponatais, bet ir mūsų žemės istorijos, vystymosi ir žmonių pasiekimų šventovė. Ji skirta pagerbti tuos, kurie dirbo ir dirba tam, kad mūsų žemė būtų tvarkinga ir kad kraštovaizdis būtų tvarus, gražus ir funkcionalus. Tam ir yra skirta visa ekspozicija ir joje esantys eksponatai bei visa žemėtvarkos ir hidrotechnikos istorija. Jie yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis planuojant kaimus, laukus, miškus, kuriant šias vietas, kuriose gyvename, dirbame ar poilsiaujame. Šiandien čia susirinkome pagerbti šio darbo tradicijas, istoriją ir žmones, kurie savo žiniomis ir pastangomis kuria mūsų gražią Lietuvą. Šis muziejus leis mums prisiminti praeitį ir pažvelgti į ateitį, įkvėps ir mokys mus apie žemėtvarkos ir hidrotechnikos svarbą bei poveikį mūsų gyvenimui. Manau, kad šis muziejus taps vieta, kurioje gimsta naujos idėjos, skatinančios žemės tausojimą, harmoningą žmogaus ir gamtos saugojimą.“
Kanclerė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šios muziejinės ekspozicijos įkūrimo, ir palinkėjo jai tapti ne tik žinių bei įkvėpimo šaltiniu, bet ir mūsų pasididžiavimo simboliu. „Šios muziejinės ekspozicijos atidarymo dieną linkiu sėkmės ir nuolatinių atradimų šio muziejaus veikloje, tegul jis tampa tiltu tarp praeities, dabarties ir ateities“, – linkėjo kanclerė A. Miceikienė.
Už paramą, kuriant šį muziejų, rektorius J. Augutis įteikė padėką aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, kuris pastebėjo, kad ekspozicija yra dabarties profesija ir ateities profesija. „Tai ekspozicija apie praeities kūrėjus, praeities įrankius, bet su perspektyva į dabartį su palydovinėmis technologijomis. Mums, Aplinkos ministerijai, buvo didelė garbė padovanoti šitą ekspoziciją jums. Prieš porą metų Seime mane užgulė du įtakingi vyrai – Seimo nariai Jonas Varkalys ir Viktoras Pranckietis – ir pasakė: „Simonai, reikia rasti 100 tūkst. Eur šitai dovanai ŽŪA šimtmečiui.“ Šiandien jau materializavome ir su nekantrumu žiūrime į muziejinės ekspozicijos atidarymą“, – kalbėjo ministras S. Gentvilas.
Beje, jis kanclerei A. Miceikienei įteikė dovaną – didelį žalią sieninį laikrodį su rodyklėmis, bet be valandinių skaičių.
Taip pat už paramą kuriant šią muziejinę ekspoziciją rektoriaus padėka įteikta Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriui Sauliui Mickui. Jis prisipažino pirmą kartą besilankantis šitose erdvėse, nes yra baigęs kitus mokslus. „Šitoje aplinkoje gimsta žemėtvarkos ir hidrotechnikos talentai, kurie irgi ateis į šitą muziejų pasisemti įkvėpimo, matydami tėvų ar protėvių įrankius, arba suprasti, kaip šie darbai buvo organizuojami anksčiau. Prisiminkime šitą istoriją, nes ji yra labai svarbus dalykas, judant į priekį, į ateitį. Džiaugiamės, kad mūsų organizacija prisidėjo prie šios ekspozicijos atsiradimo, tikimės, jog studentai, kurie matys šią ekspoziciją, ateityje prisijungs prie mūsų tarnybos darbuotojų gretų“, – išreiškė viltį NŽT vadovas.
Už visapusišką pagalbą, kuriant muziejaus ekspoziciją, rektoriaus padėka įteikta „ŽŪA alumni“ LR Seimo grupės vadovui Jonui Varkaliui. Jis džiaugėsi, kad čia galima matyti, kaip Lietuvoje buvo nusausinta 2,6 mln. ha drėgnų žemių, įrengta apie 1,5 mln. drenažų linijų, niveliuojant, darant įvairius projektus ir naudojant geodezinius instrumentus. Pasak J. Varkalio, tai bus atmintis tų didelių darbų, kurie jau padaryti iki šiol. Drenažas pradėtas naudoti Mesopotamijoje prieš 7 tūkst. metų. O Lietuvoje, Rietave, Mykolo Oginskio dvare, 1858 m. buvo nusausinti pirmieji 50 ha drenažu. Yra išlikę daugybė dokumentų, kaip tai vyko.
Taip pat buvo įteiktos ir J. Varkalio bei kanclerės A. Miceikienės padėkos muziejinės ekspozicijos kūrėjams.
Keletą dainų, prieš perkerpant ekspozicijos atidarymo juostelę, atliko vyrų vokalinis ansamblis „Inžinieriai“. Šio ansamblio nariai yra VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventai.
Vėliau iškilmių salėje vykusios šventės metu buvo perskaityti Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės, LR Prezidentūros ir kiti sveikinimai, skirti ŽŪA šimtmečiui paminėti.
Gausiais aplodismentais scenoje pasitiktas žemės ūkio ministras K. Starkevičius. Sveikinimo žodį tarė Vilkaviškio vyskupas R. Norvila. Prisiminimais pasidalijo „ŽŪA alumni“ klubo pirmasis viceprezidentas Akmenės r. savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas ir antrasis viceprezidentas Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis.
VDU ŽŪA prof. dr. Jonas Čaplikas, kaip vienas iš sudarytojų, pristatė leidinį „Žemės ūkio akademija. 100 metų – žemės ūkio pažangai“. Po vieną jo egzempliorių buvo įteikta akademijos 100-mečio renginių rėmėjams ir garbingiems svečiams.
Renginį vainikavo akademijos tautinių šokių kolektyvo „Sėja“ ir kapelos „Ūkininkas“ nuotaikingas pasirodymas.
Autoriaus nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.