Sirvydžių ąžuolas – gimtojo krašto dovana profesoriui

Kunigas su gitara

Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Jonas Bučelis prieš susirinkusiųjų palaiminimą pats vienas pašlovino Viešpatį giesme, akomponuodamas sau gitara. Retas reginys, primenantis, kad kunigas gali būti ne tik liturgijos vedėjas, bet ir pats aktyviai įsitraukti į muzikinę maldos dalį. Tiesa, čia pat jis padėkojo Mišiose giedojusiam  „Aleliuja“ chorui ir jos vadovei Vilmai Likienei. „Turite nuostabų kleboną“, – sakė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios tituliniuose atlaiduose dalyvavęs Rokiškio krašto garbės pilietis, širdies chirurgas profesorius Vytautas Jonas Sirvydis. Atvykti į Jūžintų šventę „Gyvoji krašto istorija“ ypatingą progą profesoriui suteikė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnija ir bendruomenė, prisiėmę pareigą suteikti Ratkupio ąžuolui oficialumo ir vardą. Kaip pasakojo seniūnas Vytautas Stakys, sveikinant profesorių 90-ojo gimtadienio proga, jis prasitaręs, kad didžiausia dovana jam būtų Ratkupio kaimo ąžuolo išsaugojimas ateities kartoms. Ir tai padaryta: šiandien Ratkupio kaimo ąžuolas paskelbtas botaniniu gamtos paveldo objektu, jam suteikta teisinė apsauga, jis pavadintas Sirvydžių ąžuolu.

Apie ąžuolą – lyg apie save

„Jūs, turbūt, neįsivaizduojate, kokie dabar jausmai verda mano širdyje. Jūžintų bažnyčia, gražiausia iš visų, kokias mačiau. Šioje bažnyčioje aš esu krikštytas. Ilgą laiką buvau nuo jos atitolęs – gyvenimas taip nukreipė. Noriu visus jūžintiškius pasveikinti, susibūrusius šventei, kurios savastis – ąžuolas, gyvybės medis. O Ratkupio ąžuolas, amžius atlaikęs, daug ką matęs, sunkumus patyręs, stebėjęs pokario laikus, skelbia: „Aš esu simbolis dorų, gerų žmonių – semkitės iš manęs stiprybės“, – apie savo gimtojo Ratkupio kaimo ąžuolą kalbėjo profesorius V. J. Sirvydis, ir sakinys apie ąžuolą bei jo stiprybę labai tinka jam pačiam. Jis sakė esąs dėkingas likimui už tai, kad šis jam lėmė tapti chirurgu.

Profesorių į šventę atlydėjo dukterys Daina ir Gintė, žentas Linas, brolis Juozas.

Tapo valstybės saugomu

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Ingrida Kepalaitė sakė labai džiaugiasi galinti būti šio istorinio įvykio dalimi. Ji papasakojo visą istoriją, kaip Ratkupio ąžuolas gavo jo ypatingumą patvirtinantį dokumentą. Direkcijai jau buvo atsiųsti ąžuolo duomenys, atitinkantys visus kriterijus paskelbti ąžuolą botaniniu gamtos paveldo objektu, saugomu valstybės. Duomenis dar patvirtino Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, ir šiandien žinoma: 1,30 m aukštyje Sirvydžių ąžuolo storis yra 6,6 metro, aukštis – 30 m. Medis atitinka valstybės saugomam gamtos objektui keliamus retumo, natūralumo ir svarbumo (estetinio, ekologinio) kriterijus, taip pat kiekybinius ir kokybinius parametrus bei savybes. Aplinkos ministro 2026 m. birželio 18 d. įsakymu „Dėl saugomų gamtos paveldo objektų paskelbimo ir jų ribų schemų patvirtinimo“ Sirvydžių ąžuolas tapo oficialiu Jūžintų krašto gamtos galiūnu. Tikimasi, kad jau kitais metais ąžuolą ženklins lentelė su jo duomenimis.

Jokio atsitiktinumo

Fotomenininko Dariaus Baltakio fotodrobę „Sirvydžių ąžuolas“ įamžino Kauno „Taurapolio“ spaustuvės vadovas Laimas Navikas. Jų bendras kūrinys buvo padovanotas profesoriui V. J. Sirvydžiui. Jam ir susirinkusiesiems skambėjo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ dainos ir giesmės. „Gražiai sutapo, jog, pagerbiant ąžuolą, koncertuos Ąžuoliukas“, – sakė renginio vedėja Rita Rimiškienė. „O aš – Miškinis. Vadinasi, nėra jokio atsitiktinumo, kodėl čia susirinkome“, – prajuokino visus choro vadovas profesorius Vytautas Miškinis. Jis sakė išgyvenąs šventinę nuotaiką, nes su choru Jūžintuose – pirmąkart.
Profesorių V. J. Sirvydį sveikino rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, Seimo narys Tadas Barauskas, po renginio kartu dalyvavę ir sodinant ąžuolą prie Jūžintų bažnyčios.

Apglėbė ąžuolą

O tada ilga automobilių kolona nuriedėjo į Ratkupio kaimą. Nuo kelio per lauko keliuką nuėjo visi prie ąžuolo, paženklinto dailininko Gintaro Varno drožinėtu žymeniu.

Žmonės glėbė Sirvydžių ąžuolą, glaudėsi prie jo, fotografavosi ir klausėsi pasakojimų apie šį ypatingą medį. Atrodė, kad tądien pagerbtas buvo ne tik profesorius V. J. Sirvydis, bet ir jo gimtoji žemė, kurioje auga medis, tapęs šio krašto ir žmogaus gyvenimo simboliu.

Rita BRIEDIENĖ / „Gimtasis Rokiškis“