Situacija ekstremali: nei nukulta, nei pasėta

Negali įvažiuoti

Mirksta nenukulti pasėliai, nepasėti žieminiai rapsai ir javai, o svarbiausia – nežinia, kas bus toliau, nes dangus lyg prakiuręs. Jeigu kurį laiką ir nelyja, tai nieko nereiškia, nes dirvos taip įmirkusios, kad technika klimpsta. Žinoma, tokia situacija ne visuose Lietuvos kraštuose, tačiau daug kur sąlygos ekstremalios. „Ekstremalioji padėtis niekur nedingo – neįvažiuojame į laukus nei sėti, nei baigti kulti. Nežinau, kodėl Vyriausybė atšaukė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją“, – svarstė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Klaipėdos r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Tomas Balčėnas.

„Ūkininko patarėjui“ jis trumpai apibūdino, kokia karti realybė Klaipėdos krašte: „Didesnė žieminių rapsų dalis nepasėta, kai kas pradėjo sėti žieminius kviečius, bet tik ten, kur galima įvažiuoti, tokių laukų gal bus tik apie 20 proc. Nemažai bus dar nekultų pasėlių, Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai vis dar vertina patirtą žalą laukuose. Situacija nė kiek nepagerėjo, deja, tik prastėja. Ir nežinome, kas bus toliau, nes orų prognozės vėl rodo kritulius.“

Ūkininkas pats nėra nukūlęs apie 30 proc. visų vasarinių kultūrų. Avižas, prisipažino, jau „peržegnojęs“, technika skęsta ir pupų lauke. Kur tik įmanoma, bando dirbti, bet laukuose labai šlapia. „Jau griežtai nesilaikome sėjos terminų, nusižengiame agronominiams dėsniams, nes kitaip neleidžia gamta. Jeigu ji mums nepagelbės, rezultatai bus nekokie. Per dieną kulti galime kelias valandas, vėliau pirmyn atgal traukinėjam traktorius ir sėjamąsias. Esame ir fiziškai, ir emociškai pavargę“, – atvirai žemdirbių būseną nusakė LŪS vicepirmininkas.

T. Balčėnas prognozavo, kad jų krašte, panašiai kaip ir pernai, bus pasėta labai nedaug žieminių kviečių. Tai turėjo įtakos ir šių metų javapjūtei – ji vėlavo, nes augo daug vasarinių kultūrų. „Tiesą sakant, šiemet yra dar baisiau. Kol kas vaizdas prastas. Viešojoje erdvėje kai kas mus bando palyginti su Palangos verslininkais, kad jiems yra vis blogai. Bet jeigu kas nors bent nedaug yra prisilietęs prie ūkio ir žemės, supranta, kad mums tikrai nelengva“, – redakcijai teigė javų augintojas.

To dar nebuvo

„Nei viskas nukulta, nei pasėta – situacija ekstremali. Dvidešimt penkerius metus ūkininkauju, bet neatsimenu, kad būtų taip buvę. Aišku, būdavo drėgnų metų, bet vis tiek galėjome pagauti gerų momentų sėjai. O dabar kasdien daugiau ar mažiau lyja, situacija prastesnė, nei buvo prieš 2–3 savaites“, – konstatavo Telšių r. ūkininkas Arūnas Usis.

Telšiškis pasėjo tik 30 proc. suplanuoto ploto žieminių rapsų ir dar neaišku, kiek jų išgyvens, nes pasėliai atrodo prastai, mirksta. Tik trečdalis pasėta ir kvietrugių, kurių rekomenduojamas agronominis sėjos laikas jau praėjo. Panaši situacija ir pas aplinkinius kolegas.

Kenčia ne tik rudeninė sėja – ūkininko laukuose kombaino laukia pupos, vasariniai miežiai ir net žieminiai kviečiai – iš viso apie 130 ha pasėlių. „Jeigu galėtume įvažiuoti, imtume derlių. Praėjusią savaitę dvi dienas po kelias valandas kūlėme kviečius ir atlikome grūdų tyrimus, tai jie dar tinka pašarams. Net ir tie laukai, kurie niekada nėra buvę drėgni, dabar neįvažiuojami. Dar neaišku, ar nesupus tai, ką pasėjome“, – krimtosi mišriojo ūkio savininkas.

Paprastai rudenį A. Usis pasėdavo apie 700 ha žieminių pasėlių, dabar grūdai į žemę suberti tik maždaug 130 ha plote. Kažkaip reikės suktis ir gyventi. Kita vertus, gal tai tik į naudą, kai šiemet tokia aukšta dyzelino kaina, brangios trąšos ir kt.? „Gal ir taip, – sutiko ūkininkas. – Viena aišku, kad reikės keisti pasėlių struktūrą ir daugiau auginti vasarinių javų. O šie mažiau reikalauja azotinių trąšų. Dabar nieko negali ilgiau planuoti, tik dienai kitai į priekį, nes planus griauna gamta“, – apgailestavo ŪP pašnekovas. 

Klampoja po laukus

Laukuose po balas klampoja ir pakruojiečiai. „Bandome kažkiek pasėti, bet žemė labai šlapia. Ten, kur dirvos molingos, turbūt visai šiemet nieko nebepasėsime, jeigu ir toliau bus tokie orai. Vėlinti sėją ir ją nukelti į spalio pabaigą jau bus labai rizikinga. Aišku, vasaros ilgėja, ruduo šiltėja, bet vis tiek daug rizikos sėti vėliau“, – aiškino LŪS Pakruojo r. pirmininkas Vilius Vaicekauskas.

Ūkininkas ŪP teigė, kad pats jau viską nukūlęs ir pasėjęs žieminius rapsus, bet yra kolegų, kurie pasėtus rapsus atsėja žieminiais kviečiais. Rapsai atrodo prastai – įmirkę, reti, maži, todėl grūdininkai baiminasi, kad augalai gerai neperžiemos ir nusprendžia juos atsėti. „Laukuose matosi ir nekultų javų, jų, matyt, ir nekuls, stovi vandenyje – neverta net ir imti. Nenukultų yra net žieminių kviečių, bet čia nepapriekaištausi žemdirbiams, nes orai neleidžia įvažiuoti į laukus. Gal miesto žmonėms atrodo vienaip, bet realybė kaime kitokia“, – pastebėjo V. Vaicekauskas.

Skundų nesigirdi

Visgi ne visuose šalies rajonuose girdisi žemdirbių nusiskundimai. Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos (RKŪS) pirmininkas Aivaras Rimkus pripažino, kad jų rajonas gal bus vienas mažiausiai nukentėjusių nuo nepalankių gamtos reiškinių, kurių šiemet daug kur nestigo.

„Pas mus situacija kiek kitokia nei aplinkiniuose rajonuose. Didžioji dalis ūkių javus yra nukūlę ir sėja vyksta pakankamai normaliai. Gal ir buvo vėlavimo sėjant rapsus, bet dabar į dirvą berti kviečių sėklas gana palanku. Negirdėjau, kad kas nors būtų skundęsis“, – redakcijai atviravo ūkininkų organizacijos pirmininkas.

Finansų ministras sako „ne“

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.