Ashburn +27,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024
Ashburn +27,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024

Šiųmetės liūtys ir kruša tapo tikru Armagedonu lenkų ūkininkams

2024/06/22


Jeigu Lietuvos ūkininkai prieš kelias dienas lengviau atsikvėpė, kai, nepasitvirtinus meteorologų prognozėms, audros debesys nusisuko nuo mūsų krašto, tai Lenkijos ūkininkams beliko tik skėsčioti rankomis. Pirmoji Armagedonu praminta audra praūžė gegužės pabaigoje, šiek tiek kabindama ir Lietuvos pakraštį, dabar stichija kai kuriuos regionus talžė antrąkart. Silezijos ūkininkas sunkiai valdo emocijas – 80 ha plote visiškai sunaikintas kukurūzų, rapsų ir kviečių derlius, vandenyje skendi 100 šieno ritinių.  

Tokiems nuostoliams padaryti pakako vos 5 minutes trukusios stiprios liūties ir krušos. Stichijos epicentre atsidūrusiuose Silezijos laukuose kukurūzai, rapsai, kviečiai, miežiai ir kvietrugiai buvo tiesiogine žodžio prasme sukapoti.

„Tai buvo tikras Armagedonas, – portalui „Topagrar“ pasakojo šio krašto žemdirbys Patrykas Mandera. – Kai kur taip susmulkinta, kad atrodo, lyg būtų sumulčiuota. Stipriai iškūlė ir kviečius. Nei aš, nei mano tėvas neprisimename tokios galingos audros.“

Ūkininkas neslepia, kad pateko į finansinę duobę, pasėliai nebuvo apdrausti, nes žemės ūkio krizė stipriai paveikė ūkio būklę. „Tikėjausi, kad pradėsime grįžti į vėžes, bet tai buvo smūgis. Juk šiems rapsams ir javams buvo išleista didžiulė investicija, o dabar mums praktiškai nieko nebeliko“, – teigė jis.

Tačiau ūkininkui labiausiai rūpi pašarai galvijams. Šiuo metu ūkyje yra 100 gyvulių, iš jų 50 melžiamų karvių.

Tiek kukurūzus, tiek miežius, skirtus pašarams, audra sunaikino iki pat žemės. Grūdų karvėms reikia 60 t, o lauke liko gal vos 50 proc. Po praūžusios stichijos vandenyje liko apsemta ir 100 šieno ritinių, tad jau nebesitikima jų panaudoti karvėms šerti.

Pavasario audra nusiaubė ir sodus

Pirmą kartą šiais metais lenkų ūkius Didžiosios Lenkijos ir Silezijos vaivadijose liūtys ir kruša nusiaubė paskutinėmis gegužės dienomis. Ūkininkų padarytoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip stipriai nukentėjo javų, kukurūzų ir cukrinių runkelių pasėliai.

Tada vietomis per valandą iškrito net 60 l vandens kv. m, augalus laužė stambūs krušos gabalai. Per laukus įdubomis nutekėjęs vanduo užtvindė žemiau esančius plotus. Dirva buvo taip stipriai užpilta, kad jau iš pirmo žvilgsnio buvo aišku, jog net jei pasėliai nėra smarkiai pažeistas lietaus ar krušos, ilgą laiką nebus galima patekti į lauką ir imtis augalų apsaugos priemonių.

Tąkart stipriai nukentėjo ir sodai. Per keliolika minučių kai kurie sodininkai neteko absoliučiai viso šių metų derliaus. Tačiau pasekmės, jų teigimu, kur kas didesnės ir bus juntamos dar kokius dvejus metus.

Balandžio pabaigoje kai kuriuose Lenkijos regionuose jau skaičiuota, kad dėl šilto pavasario anksti pražydus vaismedžiams ir vaiskrūmiais, o po to staiga užslinkus stiprioms šalnoms, prarasta iki 80 proc. vaisių ir uogų. Gegužės pabaigoje praūžus neregėtai krušai, sodininkai baiminosi, kad pažeisti vaismedžių kamienai bus lengvas taikinys ligoms.

Labiausiai nukentėjo Šiaurės Rytų Lenkijoje esantys Didžiosios Lenkijos ir Liublino regionai. Daugelyje sodų iš aviečių, obuolių, vyšnių ir serbentų nieko neliko, rašė sodininkystės portalas „Sad24“. Kruša didelės žalos padarė rapsams, javams, cukriniams runkeliams ir kukurūzams.

ŪP portalo informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr., „Agro Profil“ Facebook paskyros įrašas

Dalintis