Siuvinėja ramybę, neria šilumą

Viskas prasidėjo nuo mažo rinkinio

Šių darbų autorė – Truskavoje (Kėdainių r.) gyvenanti J. Sakalauskienė – siuvinėti pradėjo prieš penkiolika metų, o pastaruoju metu pamilo ir žaislų nėrimą. Apie kūrybą, kantrybę ir laiko dovaną sau ji šiltai ir nuoširdžiai pasakoja ,,Ūkininko patarėjo“ skaitytojams.

„Rankdarbių pasaulį pirmiausia parodė mano baba – ji megzdavo, vąšeliu nerdavo, teta taip pat mėgo rankdarbius. Kai buvau vaikas, stebėdavau ir mokydavausi. Vėliau, besimokydama, buvau tai atidėjusi į šalį, bet prieš penkiolika metų viskas prasidėjo nuo mažo siuvinėjimo rinkinuko, kurį pamačiau internete ir nusipirkau“, – prisimena ŪP pašnekovė.

Pirmieji kryželiai buvo toli gražu ne tobuli, tačiau žingsnis po žingsnio – ir pomėgis virto tikru gyvenimo džiaugsmu. „Iš pradžių darbai buvo mažesni, kuklesni, bet ilgainiui ėmiausi didesnių. Siuvinėjimas ramina – galva pailsi, mintys nurimsta“, – kalba kūrėja.

Svarbiausia – kad siužetas patiktų širdžiai

Siuvinėjimui J. Sakalauskienė naudoja pastatomą rėmą, kurį pagamino jos vyras. Toks darbas lieka tvarkingas, nesulankstytas. „Lankeliai man nepatinka – siuviniai tada atrodo lyg suglamžyti. O rėme viskas gražiai išsitiesia, darbas būna estetiškas“, – teigia ji.

Siuvinėjimo rinkiniai dažniausiai perkami internetu – juose būna schema, medžiaga, siūlai. „Renkantis, svarbiausia, kad patiktų tema: gėlės, gamta, gyvūnai... Vienas mano mėgstamiausių darbų – paveikslas „Ganytojas“. Tai ne religinis siužetas, bet jame – gili prasmė“, – atskleidžia redakcijos pašnekovė.

Kantrybės reikalaujantis darbas

Truskavietė prisipažįsta, kad kai paveiksle daug spalvų, darbas tampa tikru iššūkiu: „Kartais reikia siuvinėti ne dviem, o net šešiais siūlais – tada jau tikrai yra ką veikti. Trumpiausiai vienas darbas užtrunka apie tris mėnesius.“

Vienas iš tokių darbų – paveikslas „Elniukai miške“. „Kai jį pradėjau, niekaip nesisekė – palikau. Bet po kurio laiko vėl paėmiau, ir, kai pabaigiau, supratau, koks jis gražus. Nepaprastai gražus!“ – šypsosi ŪP pašnekovė.

Darbų įrėminimu rūpinasi vyras – jis ragina ne tik pabaigti pradėtus siuvinius, bet ir nuvežti juos į rėminimo dirbtuves. Laikui bėgant, darbai apdulka, todėl kokybiški, ploni stiklai padeda išlaikyti jų estetinį vaizdą.

Siuvinėtų paveikslų J. Sakalauskienė neparduoda. „Niekas nemokės tiek, kiek jie verti. Vien rėminimas kainuoja apie 100 Eur, o kur dar pats rinkinys, darbas... Kartą už siuvinėtą juodai baltą paveikslą mugėje pasiūlė 100 Lt – buvo labai apmaudu“, – kalba ji.

Žaislai iš pliušinių siūlų – mažiesiems

Prieš trejus metus J. Sakalauskienės rankose gimė ir pirmasis nertas žaislas: „Internete pamačiau, kaip nerti, pabandžiau ir patiko. Tai buvo zuikučiai, meškučiai... Nerti žaislą paprasčiau – gali bet kur atsisėsti su vąšeliu. O siuvinėti reikia tik prie rėmo.“

Žaislai gimsta iš pliušinių siūlų, kad būtų malonūs liesti. Užpildomi specialiu kamšalu, o kad būtų gyvesni – kiekvienas gauna akis, nosytę. „Vardų jiems nesugalvoju – palieku vaikams patiems pavadinti“, – šypsosi ŪP pašnekovė. Nėrimas greitas – stambesnis siūlas leidžia greitai matyti rezultatą. Žaislų yra padovanojusi giminaičiams, artimųjų vaikams gimtadienių progomis, o vieną ir pardavusi.

Rankdarbiams – ilgi žiemos vakarai

Be žaislų ir paveikslų, J. Sakalauskienė yra nėrusi lininę suknelę, servetėlių, mezgusi megztinius vyrui ir sūnui. „Kai labai nori užsiimti tuo, kas miela širdžiai, laiko visada atrandi, – sako ji. – Tik šie pomėgiai labiau rudens ir žiemos metui – kai ilgi vakarai. O vasarą, kai gyveni kaime, veiklos lauke tikrai pakanka.“

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.