Skanu, kad net seilė varva...

Tarp mėgstamiausių – ir lietuviškos

Feisbuko grupės „Stilingo sodo augalai“ nariai paklausti, kokios kriaušių veislės patraukliausios, daugiausia rinkosi angliškąją ‘Conference‘, šiek tiek mažiau populiari rusiška ‘Mramornaja‘ ir lietuviška ‘Kliapo mėgstamoji‘.

‘Conference‘ populiarumas nestebina – jos vaisiai nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vežami ir parduodami prekybos centruose. K. Malinauskas sako, kad visas Vakarų pasaulis šią klasikinę veislę augino jau seniai, o per 30 metų ir mes prie jos pripratome. „Šios veislės medis pakankamai kompaktiškas, net jei skiepytas į aukštaūgį poskiepį. Dėl to daug lengviau nurinkti derlių (veislė itin derlinga). Ji dera rugsėjo pabaigoje, o vėsesnėse patalpose vaisiai išsilaiko net iki Naujųjų metų. Tai Europoje dažniausiai auginama veislė ir savo vietos neužleidžia!“

Gera ir kita žmonių pamėgta kriaušė ‘Mramornaja‘. Ji kiek ankstyvesnė, dera rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Sodininkas pastebi, kad vaisiai labai skanūs, pirmą kartą paragavęs ‘Mramornaja‘ ir ‘Conference‘, nebūtinai rinktųsi antrąją! Lyginant su kriaušių veislių lyderės vaisiais, šios kiek minkštesnis, kitokia forma – netradicinė, primenanti kubiliuką.

„Mano šeima ją labai mėgsta, nors vaisiai laikosi trumpiau nei ‘Conference‘. Medis didesnis, nebent rinksitės skiepytą į žemaūgį poskiepį, bet tai turi ir savų minusų, – akcentuoja specialistas. – Žemaūgis poskiepis kriaušei bus cidonija, ji kiek jautresnė šalčiui, taigi žiemą reikės saugoti šaknis. Su šia kriaušės veisle galimas neatitikimas tarp skiepo ir poskiepio, tai lems mažesnį derlių. ‘Conference‘ su cidonijos poskiepiu suauga puikiai, šios veislės derlingumo žemaūgis poskiepis nesumažina. Kitas variantas norint turėti nedidelį medį – kruopščiai jį genėti!“

K. Malinausko teigimu, abi populiariausios veislės atsparios ligoms, net kriaušių rūdys jas puola mažiau nei kitas.

Lietuviškosios ‘Kliapo mėgstamoji‘ populiarumas irgi nestebina – tai vertinga veislė. Jos derėjimo metas – rugpjūčio pradžia ir vidurys. „Tai mūsų senelių vaikystės kriaušės – labai sena veislė, auginta nuo neatmenamų laikų ir mums gerai žinoma. Tai vasarinė veislė puikiais vaisiais. Tiesa, suvartoti tenka per maždaug 3 savaites, priklausomai nuo oro – ne ilgiau. Tačiau tada, kai jų nurinkimo laikas optimalus, vaisiai labai skanūs. – pasakoja K. Malinauskas. – Anksčiau kurį laiką ją buvo išstūmusi kita vasarinė veislė ‘Sviestinė‘, tačiau žmonės nepatenkinti, kad itin trumpai laikosi – laiku nenuskynus kriaušės krinta, sutręšta. Kiek atsparesnė ‘Kliapo mėgstamoji‘ vėl grįžta. Vaisius, kaip ir alyvinius obuolius, geriau valgyti iškart arba perdirbti.“

Toliau eilėje – ‘General Leclerc‘. Tai vėlyva rudeninė kriaušė, nokstanti rugsėjo pradžioje, o laiku nuskynus, vėsioje patalpoje puikiai išlaikoma. „Iš aptartų veislių šios kriaušės pačios stambiausios, pailgos formos“, – tvirtina pašnekovas.

Dar vienas grupės narių pasirinkimas – žieminė kriaušė ‘Xenia‘. Pasak specialisto, ši kriaušė nuskinta nevalgoma, ją reikia padėti, kad subręstų patalpoje. Nuskynę rugsėjo pabaigoje, valgysite po mėnesio ar net vėliau! Ta pati veislė dar vadinama ‘Noyabrskaja‘. Pati populiariausia žieminė rūšis. Galima valgyti ir vasarį, kovą, jei geros sąlygos – ir ilgiau!

Azijinės populiarumo nesulaukė

Azijinės kriaušės grupės narių balsų nesulaukė. „Nieko keisto. Lietuvoje jos yra gal 20 metų, anksčiau jų niekas nežinojo, nebent sodininkai mėgėjai iš kažkur gaudavo sodinukų. Žmonės jas menkai žino, tad didžioji dalis besidominčių sodininkų nustemba išgirdę šį pavadinimą. Nenuostabu, kad jų nesirenka, – situaciją komentavo specialistas. – Nors negalima sakyti, kad ši kriaušė auginama tik dėl egzotikos. Vaisiai labai skanūs. Rekomenduočiau ‘Chojuro“, ‘Nijisseiki‘, ‘Nashi‘. Rekordininkės ‘Atago‘ platinant Lietuvoje pastaruoju metu nesu matęs, tačiau tikiu, kad kažkas ją augina.“

Azijinių kriaušių problema – atsparumas šalčiui, vis dėlto Lietuvoje kai kur galima pamatyti ne tik jaunų sodinukų, bet ir didelių derančių medžių! Pasak pašnekovo, jos vadinamos obels ir kriaušės hibridu – vaisiai apvalūs, lapai panašesni į obelų. Azijoje šios kriaušės itin populiarios!

Sodininko rekomendacijos

K. Malinausko nuomone, feisbuko grupės nariai balsavo už labai geras, vertingas kriaušes. Paklaustas, į kokias dar veisles siūlytų atkreipti dėmesį, pašnekovas nedvejoja: „Vasarines, pavyzdžiui, ‘Izolda‘. Ji tvirtesnė už populiariąsias ‘Kliapo mėgstamoji‘ ir ‘Sviestinė‘. Vaisius skanus. Iš rudeninių veislių galima sodinti ‘Bonkreta Williams‘ – stambios, žalios spalvos, kokybiškos kriaušės, esu matęs jų pirkti ir prekybos centre. Iš vėlyvųjų man dar patinka ‘Aleksandras Lukas‘ – tai sena, laiko patikrinta veislė, tokias auginti visada saugu.“

Jei dievinate kriaušes, rinkitės kelias išvardytas populiariausias veisles arba, kaip alternatyvą, šias rekomenduojamas, ir turėsite vaisių nuo rugpjūčio iki žiemos švenčių, o jei gerai laikysite – net iki pavasario!

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKĖ

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.