Škotijos kaimo koledžas (Scotland’s Rural College – SRUC) įgyvendina nemažai tarptautinių gyvulininkystės srities partnerystės projektų, tarp jų ir Afrikoje.
SRUC profesorių Raphael Mrode ir Mike Coffey tyrimai leido nustatyti ekonomiškai svarbius bruožus ir įgyvendinti genominius metodus, kurie lemia sveikesnes ir pieningesnes karves. Rezultatas tas, kad ūkininkai gali veisti mažesnes karves, kurioms reikia mažiau pašarų ir žemės, tačiau pieno produkcijos gaunama daugiau. Škotų projektą Afrikoje finansuoja Billo ir Melindos Gates‘ų fondas, siekiantis padėti suklestėti ne tik Jungtinės Karalystės (JK), bet ir Afrikos kaimo bendruomenėms.
Škotų ūkininkų inovatorių išvada: ateitis – hibridinė genetika
Keturi pietvakarių Škotijos ganyklinės pienininkystės ūkiai, įkvėpti vieno iš jų, Rory Christie, 2018 m. pradėjo veislininkystės srities bendradarbiavimo projektą. Iniciatyvių ūkininkų grupelė pasitelkė mokslo partnerius iš minėto SRUC bei Škotijos žemės ūkio organizacijos draugijos (SAOS).
Tikslas buvo rasti tikslius genomo atrankos sprendimus – kaip kuo sparčiau pasiekti tos vietos sąlygoms tinkamų meldžiamų karvių sveikatos ir produktyvumo rodiklių augimo. Surinkti kelių kartų gyvūnų duomenys apie vaisingumą, gyvąjį svorį, pieno produkciją ir kokybę bei kt. Atsižvelgiant į genominius mėginius buvo kuriamas labai tikslus veislinės medžiagos atrankos įrankis.
Bendradarbiaudami keturi ūkiai (bendrai iš viso apie 4,2 tūkst. melžiamų karvių, daugiausia mišrintų Džersio ir Holšteino veislių) suteikė prieigą prie didesnės genetinės įvairovės, o kartu ir galimybę pasiekti greitesnio rezultato. Mažai sąnaudų reikalaujančiose ganyklų sistemose siekta pagaminti daugiau iš mažiau, t. y. iš saulės, lietaus ir dirvožemio – „saulės energija varomo pieno".
Galiausiai su genetiko Mike'as Coffey iš SRUC pagalba buvo sukurtas pirmasis genominis (pieninių galvijų kryžminimo) indeksas. Pirmiausia jis pagrįstas pieno riebalų, baltymų ir somatinių ląstelių skaičiaus duomenimis. O šiemet indeksas bus papildytas ir gyvojo svorio bei veršiavimosi intervalų duomenimis. Ūkininkai reguliariai sveria visas savo karves ir siunčia į SRUC, o mokslininkų pateikti vertinimai padeda ūkininkams atrinkti bulius atsižvelgiant ir į tai, kokio dydžio tikėtini palikuonys.
Dalindamasis patirtimi Didžiosios Britanijos galvijų augintojų konferencijoje, vykusioje šiemet sausį, ūkininkas Christie kolegoms galvijų augintojams akcentavo du dalykus. Pirmasis: didinti atrankos intensyvumą, kiek išdrįsite, ir veiskite tik tuos gyvūnus, kurie iš tiesų daro įtaką. Antrasis: veislė nesvarbi, svarbu gyvūno dydis; mūsų perspektyva – hibridinė genetika.
Genetikos tyrimų sėkmė paskatino idėją, kad tai gali būti naudinga Afrikoje
Škotijos ūkininkų ir genetikų bendradarbiavimas peraugo į globalų lygmenį. Genetikos tyrimų sėkmė paskatino idėją, kad mokslininkų patirtis galėtų būti naudinga sprendžiant maisto trūkumą Afrikoje.
Kenija pieninius galvijus įsiveža nuo 1950 m., tačiau buvo išsaugoma labai mažai duomenų apie veisles ar gamybos potencialą.
SRUC genetikas Rafaelis Mrode, kuris taip pat dirba Afrikoje veikiančiame Tarptautiniame gyvulininkystės tyrimų institute (International Livestock Research Institute – ILRI), pasitelkė kolegas Kenijoje ir Gates‘ų fondo finansinę paramą. Užsibrėžta sukurti ir įgyvendinti Afrikos pienininkystės genetinių duomenų (ADGG) programą.
Tai suteikia galimybę Afrikos ūkininkams iš mišrinamų karvių gyvulininkystei atšiauriomis sąlygomis gauti daugiau pieno ir pereiti nuo natūrinio ūkininkavimo prie besivystančio verslo.
„Gera matyti, kad Škotijos tyrimai daro įtaką tiek namuose, tiek užsienyje. Mažesnės karvės, gaminančios daugiau pieno, yra geras rezultatas ūkininkams, vartotojams ir planetai“, – koledžo pranešime cituojamas genetikas prof. Mike Coffey. O jo kolega Rafaelis Mrode priduria: „Skaitmeninių įrankių ir genominių metodų taikymas reiškia, kad siekiant pagerinti produktyvumą ir efektyvumą, selektyvaus veisimo kliūtys gali būti įveiktos mažuose ūkininkų ūkiuose Rytų Afrikoje“.
Remia žaliąją revoliuciją Afrikoje
Amerikietis verslininkas ir filantropas, programinės įrangos įmonės „Microsoft“ (kartu su Paulu Allenu) įkūrėjas Billas Gates‘as (g. 1955) yra penktasis turtingiausias žmogus pasaulyje. 2024 m. kovo mėnesio duomenimis, pagal „Bloomberg Billionaires Index“, jo turto grynoji vertė siekia 151 milijardą JAV dolerių, todėl jis yra penktas turtingiausias žmogus pasaulyje.
Milijardierius dosniai skiria lėšų įvairiems labdaros reikalams ir moksliniams projektams per Billo ir Melindos Gates‘ų fondą, kuris žinomas kaip didžiausia pasaulyje privati labdaros organizacija. Fondas didelį dėmesį skiria sveikatos bei žemės ūkio srities projektams Afrikoje, prisitaikymui prie klimato kaitos.
Vien tik Afrikos stepėms tinkamų pieninių galvijų veisimo projektas, kurį inicijavo Škotijos SRUC, įvairių šaltinių duomenimis, buvo paremtas apie 40 milijonų JAV dolerių.
ŪP portalo informacija
Viršelyje SRUC nuotr.