Skūpus moka du kartus

MINČIŲ BRASTA

„Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“ – šią daugelio tiek kartų  girdėtą frazę galima pritaikyti ir šiandieniniam Lietuvos žemės ūkiui. Juk gyvename didelių permainų išvakarėse – nuo ateinančių metų prasideda naujas Europos Sąjungos (ES) finansinis laikotarpis, o jo naujoves bene ryškiausiai pajus žemdirbiai.

Būtent jiems savo kailiu jau kitąmet teks patirti paramos naujoves, numatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane, jų neišmanymas ne vienam besiverčiančiam žemės ūkiu itin skaudžiai kirs per kišenę. Jau nebebus taip, kaip būdavo iki šiol – atėjus metui deklaruoti pasėlius, ateidavo ūkininkas su savo žemių planeliais pas seniūnijoje dirbantį žemės ūkio specialistą, tas viską subraižydavo kompiuteryje, o grįžusiam ūkininkui belikdavo laukti, kuomet į jo sąskaitą sukris pinigėliai. Kitais metais taip deklaruoti pasėlių nepavyks. Nedeklaruosi – išmokas matysi kaip savo ausis be veidrodžio. O tam, kad deklaruotum, teks nemenkai pasukti galvą, mat vien tik už tai, kad ką nors augini, niekas net ir tiesioginių išmokų nemokės. Reikės laikytis geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų. Jei bent vieno reikalavimo neišpildysi – tiesioginių išmokų nebus. Be to, pildant pasėlių deklaraciją ūkininkaujantieji galės susidaryti ekoschemų paketą, kuris leis gauti didesnes išmokas. Tačiau kaip tai padaryti, kaip pasirinkti tai, kas ūkiui yra naudingiausia – kol kas menkai kam aišku.

Ne vienas kalbintas ūkininkas, pripažinęs, kad nelabai ką išmano apie tai, kaip kitąmet reikės pildyti pasėlių deklaracijas, kaip pasirinkti ekoschemas, tikino pagalbos prašysiąs seniūnijose ar savivaldybių žemės ūkio skyriuose. Kiti tvirtino, kad šį reikalą patikėsią jiems visais klausimais pagelbstintiems Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistams. Tačiau aiškėja, kad ir šie kol kas apie tai, kaip reikės gyventi įgyvendinant strateginio plano nuostatas, nelabai išmano. Mat iki šiol niekas jokių seminarų, konferencijų ar kitokio pobūdžio mokymų net ir tiems specialistams, kuriems teks aiškinti žemdirbiams, beveik nerengė. Tik pastarosiomis savaitėmis keletą konferencijų surengė visuomeniniais pagrindais veikianti Lietuvos žemės ūkio taryba. Jų metu ir paaiškėjo, kad tokie mokymai, seminarai ne tik būtini, bet jų reikia ir kur kas daugiau, jie turėtų būti prieinami kuo platesniam žemdirbių ratui, o juose turėtų apsilankyti daugelis ūkininkaujančiųjų. Ypač smulkiųjų ūkininkų, nes iš Lietuvoje esančių 120 tūkst. ūkininkų, maždaug 70–75 proc. sudaro smulkieji, valdantys mažesnius nei 50 ha ūkius. Jiems perprasti nuo kitų metų įsigaliojančias naujoves – itin sunku, bet būtina. Ir patys ŽŪM vadovai jau pripažįsta, kad suteikus reikalingos informacijos ir žinių, kaip stiprinti smulkiuosius ūkius, modernizuoti jų veiklą ir didinti konkurencingumą, ilgainiui žemdirbiai patys sugebės geriausiai pasirūpinti savo ūkių plėtra ir išmoks valdyti gamybines rizikas.

Mat ir 2023–2027 metais smulkieji bei vidutiniai ūkiai gali tikėtis nemenkos ES finansinės paramos. Tam numatyta keletas priemonių, tik reikės sugebėti jomis pasinaudoti. Todėl supažindinti su nuo kitų metų įsigaliosiančiomis naujovėmis, paaiškinti, kaip reikės kitą pavasarį deklaruoti pasėlius, kaip pasirinkti reikiamas ir įgyvendinamas ekoschemas, reikia ne šimtus, o tūkstančius ūkininkų.

Čia jiems galėtų pasitarnauti savo etatinių darbuotojų-konsultantų regionuose turintys Žemės ūkio rūmai, LŽŪKT. Tačiau šie kol kas nerodė pernelyg didelės iniciatyvos nei apmokyti savo pačių darbuotojus, kad šie galėtų ūkininkams perduoti žinias, kaip dirbti pagal naujus strateginio plano reikalavimus, nei noro tai aiškinti tiesiogiai žemdirbiams.

 Pagalbos ranką žemdirbiams tiesia „Ūkininko patarėjas“, nuolat nagrinėjantis paramų ir išmokų temas, nušviečiantis ūkininkų mokymų turinį. Laikraščio puslapiuose savo pastebėjimais bei patarimais, kaip toliau ūkininkauti, kam skirti prioritetus, kokias ekoschemas pasirinkti, dalijasi ir specialistai. 

Žinoma, laiko iki Strateginio plano įsigaliojimo pradžios, iki pavasarinio pasėlių deklaravimo vajaus dar yra. Tačiau liaudies išmintis byloja, kad „ne laikas šunis lakint, kai reikia į medžioklę jot“. Taip yra ir šiuo atveju. Kaip prisipažino vienas Marijampolės savivaldybės ūkininkas, atsakymus į visus jam kylančius klausimus jis norėtų gauti jau dabar, kad galėtų žiemą, kuomet laisvesnis, labai gerai apmąstyti, kuriuo keliu turėtų sukti jo ūkis. Juk tai sprendimas ne vieneriems ar dvejiems metams, o gal net vienam ar dviem dešimtmečiams. Todėl norėtų išvengti bet kokių klaidų. Juolab kad beveik nėra abejonių, jog kurpiant paramos gavimo sąlygas Lietuvos biurokratai ir vėl prikiš ranką taip, kad ta parama pasinaudoti taptų kaip galima sunkiau.

Visai neseniai pasibaigė paraiškų rinkimas investicijoms į žemės ūkio materialųjį turtą. Nors tam buvo numatyta skirti 119 mln. Eur, paraiškų pateikta tik 67 mln. Eur sumai. Norinčiųjų pasinaudoti šia ES parama būtų atsiradę ir daugiau, tačiau ne visi žemdirbiai apie ją žinojo, kiti nesusigaudė paramos gavimo tvarkoje, tretiems netiko jos sąlygos. Tad tėra vienas kelias – investuoti į informaciją – užsisakyti „Ūkininko patarėją“, nebetaupyti spaudai, nes skūpus moka du kartus.

Kazys KAZAKEVIČIUS

Susijusios temos - skaitykite: strateginis planas, ekoschemų paketas, išmokos, užsisakyti „Ūkininko patarėją“