„SME Bank“: ūkininkai tapo pragmatiškesni

– Kada „SME Bank“ pradėjo savo veiklą Lietuvoje ir kas per šį laiką pasikeitė?

– „SME Bank“ specializuoto banko licenciją gavo 2021 m. pabaigoje ir pradėjo aktyvią veiklą Lietuvoje. Per pastaruosius kelerius metus iš greitai augančio neobanko tapome brandžiu smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) partneriu.

Didėjant skolinimo apimtims, „SME Bank“ paskolų portfelis per penkerius metus išaugo iki 150 mln. Eur, o pritrauktų indėlių suma pasiekė 428 mln. Eur. Šiandien bankas veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, Suomijoje bei Nyderlanduose.

Išaugo ne tik mūsų paskolų portfelis ir klientų gretos, bet ir giluminis įvairių sektorių supratimas. Nuolat tobuliname savo technologinius sprendimus, kad finansavimo procesas būtų dar greitesnis ir patogesnis.

– „SME Bank“ save pristato kaip skaitmeninį banką, orientuotą į SVV. Kuo šis modelis skiriasi nuo tradicinio banko?

– Didžiausias skirtumas – sprendimų priėmimo greitis, procesų paprastumas ir individualus dėmesys verslo poreikiams. Tai procesų skaitmenizavimas – kai paraiškos pateikimas, dokumentų pasirašymas ir komunikacija vyksta nuotoliniu būdu, išvengiant popierizmo bei apsilankymų skyriuose. Tai lankstumas ir analitika, kai duomenimis grįsti rizikos vertinimo algoritmai leidžia greičiau įvertinti įmonės ar ūkio situaciją, bei partneriškas požiūris, nes esame prisitaikę prie SVV ir ūkininkų realybės, gebame greitai reaguoti į pokyčius bei klientų poreikius.

– Į kokį klientą orientuojatės ir kokias finansines paslaugas jam siūlote?

– Mūsų fokusas – SVV ir žemės ūkio subjektai: ūkininkai, bendrovės, kooperatyvai, kuriems dažnai trūksta didžiųjų bankų dėmesio ir supratimo. „SME Bank“ teikia visas finansines paslaugas, pradedant apyvartinėmis paskolomis trąšoms, degalams, sėkloms ir einamosioms išlaidoms padengti, taip pat investicinėmis paskolomis technikai, įrangai, žemės pirkimui ir ūkių modernizavimui, baigiant lizingu naujai ir naudotai žemės ūkio technikai, automobiliams. Mes bendradarbiaujame su Europos investicijų fondu (EIF) bei ILTE ir suteikiame garantijas bei palankesnes finansavimo sąlygas: kredito terminas yra iki 10 metų ir jam nebūtinas nekilnojamojo turto užstatas.

Taip pat banke teikiame kasdienes bankininkystės paslaugas: atidarome verslo sąskaitą, atliekame tarptautinius ir vietinius mokėjimus, išduodame banko korteles, mokame palūkanas už sąskaitoje laikomus likučius.

– Kokią šiandien matote Lietuvos ir Europos ekonominę situaciją?

– Šiandien matome atsinaujinusią infliacijos riziką, kurią kursto stiprūs geopolitiniai smūgiai. Iš vienos pusės – JAV administracijos protekcionistinė prekybos politika ir nauji muitai, ardantys nusistovėjusias tarptautinės prekybos grandines. Iš kitos – įtampos Artimuosiuose Rytuose ir grėsmės logistikai per Hormuzo sąsiaurį, kurios nuolat laiko įtempusios naftos bei žaliavų, o tai reiškia ir trąšų, kainas.

Dėl beveik uždaryto Hormuzo sąsiaurio šoktelėjusios naftos ir energijos kainos privertė ekonomistus reikšmingai pakelti infliacijos prognozę Lietuvai – kai kuriuose vertinimuose ji pakilo nuo 3,3 iki net 5,7 proc., o naujausioje apžvalgoje Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė sumažinta iki 3 proc. Lietuvos ekonomika regione tebėra viena sparčiausiai augančių, tačiau rizikos aiškiai didėja, matomi pramonės silpnėjimo ženklai, BVP augimo lėtėjimas.

Visa tai privertė Europos Centrinį Banką (ECB) stabdyti palūkanų mažinimo ciklą ir neseniai vėl jas kilstelėti, nors dar buvo diskutuojama apie tolesnį palūkanų mažinimą, artėjant prie 2 proc. infliacijos tikslo. Todėl iliuzijos apie greitą sugrįžimą prie „pigių pinigų“ išsisklaidė. Tiek bankai, tiek verslas turime priimti naują realybę – palūkanos ir skolinimosi kaštai išliks aukštesni ilgiau.

Vis dėlto nenorėčiau visko piešti vien tik juodomis spalvomis. Nors spaudimas didžiulis, Lietuvos verslas ir ypač žemės ūkis nėra apimti panikos. Per pastaruosius kelerius metus mūsų įmonės, žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai užsigrūdino. Ekonominės nuotaikos šiandien yra ne pasyvus laukimas, o labai pragmatiškas adaptavimasis: ageroverslas supranta, kad stabilumo artimiausiu metu nebus, todėl investuoja remdamasis ne optimistiniais, o atsparumo krizėms scenarijais.

– Kaip ši ekonominė aplinka keičia verslo norą skolintis?

– Dingo skolinimasis „plėtrai dėl plėtros“ ar emociniai pirkiniai. Nors noras skolintis nesumažėjo, iš esmės pasikeitė agroverslo ir ūkininkų motyvai – šiandien skolinamasi atsparumui ir sąnaudų suvaldymui, o ne agresyviam augimui. Pirmiausia, investicijos į sąnaudų mažinimą: paskolos imamos sprendimams, kurie tiesiogiai mažina kasdienes išlaidas – technikai, taupančiai trąšas bei degalus, saulės elektrinėms ar automatizavimui. Aukštesnių palūkanų aplinkoje investicija privalo užtikrinti grąžą per kaštų mažinimą. Taip pat svarbus apyvartinių lėšų poreikis: matydami žaliavų kainų šuolius ir logistikos rizikas, ūkininkai stengiasi trąšomis, degalais bei sėklomis pasirūpinti iš anksto. Dėl to apyvartinio kapitalo ir likvidumo palaikymo paklausa išlieka itin didelė. Ne mažiau svarbus ir atsargesnis rizikos vertinimas: agroverslas tapo kur kas pragmatiškesnis. Prieš kreipdamiesi dėl finansavimo, klientai patys vertina prastesnius scenarijus – kas bus, jei produkcijos supirkimo kainos kris, o ištekliai pabrangs.

Tai, beje, sutampa su tuo, ką rodo ir žemės rinkos duomenys: nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems žemės verčių žemėlapiams, žemės ūkio paskirties žemės vidutinė rinkos vertė šalyje paaugo apie 7 proc., kai kuriose savivaldybėse ir daugiau nei 10 proc. Augantis įkaito vertingumas kartu su atsargesniu skolinimosi elgesiu rodo tą pačią kryptį – ūkininkai skolinasi apgalvočiau, bet turi daugiau finansinio pagrindo tai daryti.

– Kokias tendencijas matote Lietuvos žemės ūkyje? Ar ūkininkai šiuo metu labiau skolinasi apyvartinėms lėšoms, ar investicijoms: technikai, įrangai, ūkių plėtrai?

– Šiuo metu žemės ūkio sektoriuje matome padidėjusį dėmesį piniginių srautų suvaldymui ir likvidumo užtikrinimui. Po kelių nepalankių, orų iššūkiais bei produkcijos kainų svyravimais pasižymėjusių sezonų, daugeliui ūkių svarbiausia tapo užsitikrinti likvidumą ir subalansuoti piniginius srautus.

Mūsų dabartinis projektų srautas rodo dvi pagrindines kryptis. Viena jų: apyvartiniai kreditai ir srautų balansavimas, kai apyvartinių lėšų paklausa išlieka itin didelė, nes ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms būtina laiku užsitikrinti lėšas trąšoms, degalams, sėkloms ir einamosioms išlaidoms. Taip pat dalis klientų kreipiasi dėl grafikų koregavimo ar refinansavimo, siekdami sumažinti finansinį spaudimą po sunkesnių sezonų. Kita – protingas technikos atnaujinimas per lizingą. Ir nors į stambią plėtrą žiūrima atsargiau, noras investuoti į našesnę, tiksliąją techniką nedingo – senstanti įranga reikalauja didesnių remonto sąnaudų. Būtent čia pagrindiniu įrankiu tampa lizingas. Jis leidžia atnaujinti ūkio technikos parką ir kelti veiklos efektyvumą, nesumažinant likvidumo rezervo, kuris reikalingas kasdienėje veikloje.

Geresniais finansiniais rezultatais paskutiniu metu išsiskyrė pridėtinę vertę kūrę ir pajamų šaltinius diversifikavę ūkiai. Mažiausiai į plėtrą ir modernizavimą investavo augalininkystės ūkiai, kuriems dėl žemų grūdų supirkimo kainų buvo sunku pasiekti gerų finansinių rezultatų. Atsakingas ūkininkas šiandien derina abu įrankius: apyvartinės lėšos palaiko ūkio gyvybingumą šiandien, o lizingas leidžia saugiai ir pamatuotai investuoti į rytdienos našumą.

– Ūkininkavimas yra verslas, kuriame pajamos ir pinigų srautai labai priklauso nuo sezono, derliaus, produkcijos ir energijos kainų. Kaip į tokio verslo riziką žiūri jūsų atstovaujamas bankas?

– Žemės ūkis turi unikalų cikliškumą, todėl tradiciniai mėnesiniai grąžinimo modeliai čia dažnai netinka. „SME Bank“ riziką vertina atsižvelgdamas į sektoriaus specifiką, todėl mes taikome lanksčius kreditų grąžinimo grafikus, suderintus su derliaus nuėmimo ir produkcijos pardavimo ciklais. Taip pat vertiname kelerių metų veiklos vidurkį ir bendrą ūkio atsparumą, o ne vieno prastesnio sezono ar mėnesio rodiklius. Atsižvelgiame ir į papildomas rizikos valdymo priemones: pasėlių draudimą, išankstinius produkcijos pardavimo kontraktus, atsinaujinančius energijos šaltinius ūkyje.

– Kas per pastaruosius metus pasikeitė ūkininkų skolinimosi elgsenoje? Ar jie tapo drąsesni, ar atsargesni?

– Ūkininkai tapo pragmatiškesni ir finansiškai raštingesni. Emocinių ar neapgalvotų pirkinių beveik neliko. Kiekvienas investicinis žingsnis kruopščiai apskaičiuojamas: vertinama, per kiek laiko atsipirks nauja įranga, kiek ji padės sutaupyti degalų ar darbo jėgos. Jie tapo atsargesni vertindami rinkos svyravimus, tačiau drąsesni priimdami sprendimus, kurie tiesiogiai didina ūkio efektyvumą.

– Kas skolinantis labiausiai kelia nerimą žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams: palūkanos, energijos kainos, infliacija, geopolitika? Ir kas, jūsų vertinimu, suteikia pagrindo optimizmui?

– Didžiausią nerimą ūkininkams šiandien kelia produkcijos bei žaliavų kainų nenuspėjamumas – degalų, trąšų ir supirkimo kainų svyravimai tiesiogiai jaukia jų finansinius planus. Prie šios įtampos prisideda dažnėjančios ekstremalios oro sąlygos, tokios kaip sausros ar liūtys, bei griežtėjantys ES žaliojo kurso reikalavimai kartu su augančia administracine našta.

Kita vertus, pagrindo optimizmui teikia paties žemės ūkio gebėjimas prisitaikyti ir diegiamos naujovės. Tiksliojo ūkininkavimo technologijos leidžia efektyviau valdyti sąnaudas bei kelti derlingumą, o investicijos į atsinaujinančią energetiką padeda ūkiams suvaldyti energijos kainų riziką. Svarbiausia, kad maisto produkcija išlieka strategine preke, turinčia garantuotą ir stabilią paklausą bet kokiame ekonominiame cikle.

„SME Bank“ nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.