Kaip praneša BBC, „milijonai vaikų Jungtinėje Karalystėje bus priversti atsisakyti socialinių tinklų, vyriausybei paskelbus, kad jaunesniems nei 16 metų asmenims bus uždrausta naudotis įvairiomis platformomis“.
Toks draudimas turėtų įsigalioti 2027 m. pavasarį.
Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad tokios programėlės kaip „TikTok“, „Snapchat“ ir „Instagram“ taps neprieinamos vaikams: „Tikimės priimti reglamentą iki Kalėdų. Nesu pasirengęs eiti į kompromisus dėl mūsų vaikų saugumo ir laimės, todėl šis draudimas turi būtų įgyvendintas ir todėl tai įvyks.“
Vyriausybė dar nepaskelbė viso platformų sąrašo, kurį palies šis draudimas, tačiau teigė, kad bus įtrauktos ir „YouTube“, „Facebook“ bei „X“.
Šiuos pokyčius Jungtinės Karalystės vyriausybė motyvavo tėvų pageidavimais. Pranešama, jog vyriausybė vykdė nacionalines konsultacijas, o jų rezultatai parodė didžiulį visuomenės poreikį imtis veiksmų: 9 iš 10 tėvų pritarė socialinių tinklų draudimui jaunesniems nei 16 metų vaikams, o du trečdaliai jaunuolių sutinka, kad jaunesniems nei 16 metų vaikams neturėtų būti leidžiama naudotis bent kai kuriomis socialinių tinklų platformomis.
Be to, BBC praneša, kad it Kanada įveda panašų draudimą vaikams ir paaugliams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais, panašiai kaip praėjusių metų pabaigoje padarė ir Australija. Tačiau kitaip nei Australijos įstatymai, technologijų įmonės galėtų apeiti Kanados draudimą, jei įrodytų, kad jos vykdo politiką, kuria siekiama kuo labiau sumažinti žalą nepilnamečiams.
Vyriausybė teigė, kad vyresniems nei 16 metų asmenims gali tekti patvirtinti savo amžių, kad galėtų toliau naudotis socialinės žiniasklaidos platformomis.
Tačiau teigiama, kad daugeliui suaugusiųjų nereikės atlikti patikrinimų, nes jų paskyros jau senesnės nei 16 metų, su jomis buvo susieta kreditinė kortelė arba jų el. pašto adresas jau patvirtintas kitais būdais.
Žinučių siuntimo programėlės, tokios kaip „WhatsApp“ ir „Signal“, nebus uždraustos, kaip ir internetinė žaidimų platforma „Roblox“. Platformai „YouTube Kids“ taip pat nebus taikomi apribojimai.
Tačiau tam tikros funkcijos jaunesniems nei 16 metų asmenims bus ribojamos, pavyzdžiui, tiesioginės transliacijos ir nepažįstamų asmenų galimybė susisiekti su vaikais. Intymūs ir seksualiniai pokalbiai su dirbtiniu intelektu taip pat bus uždrausti jaunesniems nei 18 metų asmenims. Tiesa, nepaaiškinama, kaip tai bus įgyvendinta praktiškai.
Technologijų bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Snapchat“ ir „YouTube“, perspėjo, kad visiškas draudimas esą perkels vaikus į nesaugesnę internetinę aplinką.
„Snapchat“ teigė, kad pritaria saugumo internete tikslui, tačiau nesutiko su visišku draudimu.
„Meta“ teigė, kad draudimas rizikuoja „izoliuoti paauglius nuo internetinių bendruomenių ir informacijos bei nukreipti juos į nereguliuojamas alternatyvas“.
„YouTube“ teigė, kad ir taip taiko daug apsaugos priemonių paaugliams, ir pavadino save „gyvybiškai svarbiu ištekliumi jaunimui, pedagogams ir tėvams“.
„Visuotiniai draudimai stumia vaikus nuo tokių kuruojamų, prižiūrimų, naudingų patirčių ir anoniminių, mažiau saugių paslaugų link“, – teigiama bendrovės pranešime.
„TikTok“ teigė: „Mes išnagrinėsime vyriausybės priemonių detales ir tikimės konstruktyviai bendradarbiauti su vyriausybe šiuo svarbiu klausimu.“
Vienas svarbesnių klausimų: o kaip techniškai bei teisiškai užtikrinti, kad nepilnamečiai nesilankytų tokiose platformose?
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto doc. dr. Paulius Astromskis „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog teisiškai toks draudimas reguliuojamas paprastai: „Įrašai į įstatymą taisyklę, o toliau priežiūros institucijoms deleguoji visą rinkos priežiūros mechanizmą, tame tarpe įpareigoji pačias platformas susireguliuoti taip, kad jos veiktų teisėtai. Tai reiškia, jog, jeigu įsigalioja draudimas priimti jaunesnius nei 16 metų asmenis, tai platformos techninėmis-organizacinėmis priemonėmis turės tai užtikrinti. Vienos jų galbūt įves paprastą „varnelę“, patvirtinančią, jog vartotojui yra daugiau nei 16 metų, kitos galbūt prašys kažko sudėtingesnio – tikrins per elektroninį paštą ar įves veido atpažinimo funkciją. Kaip tos platformos užtikrins, kad jose nebūtų nepilnamečių, iš esmės bus jų vidinės drausmės reikalas, o priežiūros institucijos, aptikusios lengvai apeinamas arba tiesiog neegzistuojančias saugos priemones, baus pačias platformas.“
Pašnekovo nuomone, minėtos platformos pasų ar kitų asmens dokumentų greičiausiai nereikalaus: „Tiesiog jos neleis prisijungti, jeigu paskyroje nurodysi netinkamą gimimo datą. Žinoma, galima sumeluoti, tačiau ir dabar yra tų servisų, kurie neleidžia naudotis iki 14 ar 16 metų, o nepilnamečiai kartais pasijungia per tėvų ar vyresnių brolių-seserų, draugų paskyras. Tačiau save gerbiančios rimtos platformos tikrina ne tik tai, ką tu deklaruoji, bet ir, pavyzdžiui, elektroninio pašto nustatymus – jeigu ten yra viena gimimo data, o registruojantis nurodai kitą, tuomet tiesiog neprisijungsi. Tų priemonių nustatyti tiesai yra, tačiau jos visos, aišku, nėra neapeinamos. Bet čia daugiau ne techninis, o greičiau juridinis veiksmas – kad būtų paskirstyta atsakomybė tarp rinkos dalyvių. Nes dabar tėvai pyksta ant platformų bei reguliuotojų, kad niekas nieko nedaro, keliamos bylos, reikalaujama žalų atlyginimo, o reguliuotojas dabar apsigins ir sakys: štai, mes taisyklę įtvirtinome, uždraudėme, rinka turi vykdyti. Platformos taip pat turės parodyti, kad kažką darė, ir nuspręsti, kas joms svarbiau – ar tas nepilnametis klientas, ar galimybė apsiginti nuo milijoninių ieškinių. O tėvai ar vyresnieji šeimos nariai, jeigu leido per savo paskyrą pasijungti ir tam vaikui turinys padarė neigiamą poveikį, dabar liks patys kalti...“
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, žurnalistas Vytautas Budnikas „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog britų sprendimas uždrausti nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais yra sveikintinas ir rodo, kad įvairių šalių visuomenės pagaliau suvokia ne tik informacijos laisvės naudą, bet ir tai, jog nekontroliuojama informacija daro žalą žmogaus sąmonei, ypač vaikams ir paaugliams: „Reikia suprasti, kad socialiniai tinklai nėra neutrali bendravimo priemonė. Tai milžiniškas verslas, o jame pagrindinė prekė – žmogaus dėmesys. Platformų algoritmai renka duomenis apie mūsų pomėgius, elgesį ir emocijas. Tinklų tikslas – kuo ilgiau išlaikyti žmogų prie ekrano. Vaikai ir paaugliai dėl nepakankamos gyvenimo patirties neturi kritinio mąstymo įgūdžių ir pakankamos savikontrolės, jų psichika nėra visiškai susiformavusi, todėl jie yra lengvai paveikiami įvairių informacinių manipuliacijų ir labai pažeidžiami. Virtuali erdvė yra terpė patyčių bei pavojingo elgesio plitimui. Vaikai ar paaugliai kartais sunkiai atskiria tikrovę nuo dirbtinai kuriamo virtualaus pasaulio. Pavyzdžiui, susidūrę su smurtu ar pornografija jie negali objektyviai į tai reaguoti – veiksmai gali būti spontaniški ir išprovokuoti matytų vaizdinių. Toks išprovokavimas gali pasireikšti agresija, impulsyviu matytų veiksmų pamėgdžiojimu.“
Pasak V. Budniko, daug tėvų ir pedagogų pastebi, kad nuolatinis buvimas internete mažina vaikų fizinį aktyvumą, skaitymą, kūrybiškumą ir gyvą bendravimą: „Mes ir patys pastebime, kad paaugliai, pernelyg įnikę į socialinius tinklus, pamažu praranda gebėjimą gyvai bendrauti tarpusavyje, palaikyti tiesioginį pokalbį, išreikšti emocijas ir kurti tikrus žmogiškuosius santykius. Atkreipkime dėmesį, kaip šiandien vaikai ir paaugliai elgiasi viešosiose erdvėse – traukiniuose, kavinėse ir net šeimos susibūrimuose. Dažnai keli jauni žmonės sėdi vienas šalia kito, bet kiekvienas yra įnikęs į savo telefoną. Jie fiziškai yra kartu, bet jų dėmesys nukreiptas į netikrą virtualų pasaulį. Tai atsiliepia ir bręstantiems lyčių santykiams, kai jaunuoliai, dažnai įpratę bendrauti tik per ekranus, praranda pasitikėjimą savimi, gebėjimus pradėti pokalbį, išklausyti kitą žmogų, pastebėti jo išgyvenimus ir nebeįgyja natūralių gyvo bendravimo įgūdžių, reikalingų užmegzti pažintį, parodyti dėmesį ar kurti artimus santykius. Daugelis jų tiesiog nebegali būti kartu be nuolatinės telefono stimuliacijos. Todėl ilgainiui tai gali daryti įtaką ir šeimų kūrimui, nes jeigu jauni žmonės praranda gyvo bendravimo įgūdžius, jiems darosi vis sunkiau užmegzti tvirtus emocinius ryšius, kurie yra būtini kaip darnios šeimos kūrimo prielaida. Todėl socialinių tinklų poveikio klausimas nėra vien laisvalaikio problema. Jis neabejotinai daro įtaką ne tik jaunosios kartos bendravimo įgūdžiams, bet ir šeimų kūrimuisi, vaikų gimstamumui ir galiausiai tautos demografiniam bei kultūriniam tęstinumui.“
Tačiau, pasak pašnekovo, yra ir kita medalio pusė: „Vis dėlto daug iššūkių išlieka. Socialiniai tinklai leidžia vaikams mokytis, bendrauti, kurti, palaikyti ryšį su draugais. Visiškas draudimas atima šias galimybes. Taigi socialiniai tinklai nėra vien blogis. Jie suteikia ir galimybes mokytis, kurti, palaikyti draugystes ir dalyvauti bendruomenėse... Tačiau nereikėtų apsigauti manant, kad vien valstybės draudimai išspręs visas problemas. Jokia technologinė kontrolė nepakeis tėvų atsakomybės, jų skiriamo laiko vaikams ir nuoširdaus tarpusavio bendravimo. Net ir be tokių valstybės draudimų tėvai turėtų pirmiausia patarti savo vaikams niekada nekelti savo paso ar asmens tapatybės kortelės nuotraukos į neaiškią programėlę, neatskleisti viso dokumento turinio, nepalikti dokumentų kopijų savo telefone ar kompiuteryje ilgiau, nei būtina... Bet svarbiausia, kad vaikas augtų ne vien virtualiame pasaulyje, kad augtų šeimoje, tarp draugų, gamtoje, kultūrinėje veikloje, sporte ir gyvame bendravime. Taigi mano požiūriu, britų sprendimas yra svarbus signalas ir mums, kad technologinė pažanga turi būti vertinama ir pagal tai, kokį poveikį ji daro žmogui, šeimai ir visos visuomenės ateičiai.“
Parengė Ričardas Čekutis