Sodininkai nuostolius skaičiuoja milijonais

Sodams teko atlaikyti net 7 krušas

Olandų vaisių augintojų asociacija, peržvelgusi draudikų „Vereinigte Hagel“ ir „Mutual Fruit Growers Hail Insurance“ (OFH) duomenis, skaičiuoja, kad tris balandžio dienas, nuo 15 iki 17 dienos, sodus talžiusi kruša pridarė milijonus eurų žalos. Olandijoje labiausiai nukentėjo Flevolando, Šiaurės Olandijos, Batavijos provincijos ir pietinė Olandijos dalis. Nors apdaužyti ir ką tik užsimezgę obuoliai, labiausiai pažeistos vis tik kriaušės.

Draudimo įmonė „Vereinigte Hagel“ apie patirtą žalą iš olandų sodininkų gavo 150 pranešimų, beveik dar tiek pat (130) – iš Belgijos. Nuo pranešimų apie patirtą žalą netilo ir draudikų OHF telefonai, kimšosi elektroninis paštas. Per savaitę čia užregistruota daugiau nei 400 žalos atlyginimo reikalavimų iš Olandijos ir Belgijos.

Centrinė vaisių auginimo konsultavimo tarnyba (CAF) taip pat vertino situaciją. Pasak jos specialisto Joriso Wisse‘o, kai kuriems sodams teko atlaikyti net 7 krušas. Krušai aprimus, sodininkai ėmėsi gydyti ir pačius vaismedžius, dengti ledokšnių padarytas žaizdas.

Limburgo provincijos šiaurėje stipriai nukentėjo šilauogynai. Skaičiuojama, kad kai kuriuose sklypuose ledai nudaužė beveik 20 proc. žiedų. Nors žiedų dar liko daug, augalai patyrė didžiulį stresą, jiems reikės laiko atsigauti, tad dar sunku tiksliai įvertinti, koks dabar tikėtinas derlius iš hektaro.

Lenkijos vynuogininkams karčios dienos

Lenkų sodininkai dėl krušos nesiskundžia, bet net iki –10 °C nukritusi temperatūra privertė apgailestauti dėl pirma laiko pavasarį staiga atplūdusios šilumos bangos. Bene labiausiai nukentėjo Žemutinės Selezijos vynuogynai, naktinės šalnos pasidarbavo ir Zieliona Gura ir Opolės apskrityse, Liubušo vaivadijoje. Žemutinės Silezijos vynuogynų asociacijos prezidentas Marekas Dymkowskis interviu portalui „Agropolska“ tvirtino, kad jau prarasta 40–60 proc. derliaus ir situaciją apibūdino kaip katastrofą.

Jo teigimu, augintojai bandė įvairiais būdais apsaugoti vynmedžius: „Uždegėme laužus, tačiau tai veikia esant mažiems, –1 °C šalčiams, trunkantiems apie valandą“. Dalis augintojų augalus purškė vandeniu, kaip įprastai tokiais atvejais daroma Prancūzijoje, tačiau nuostolių taip pat neišvengė. Pasak asociacijos prezidento, belieka tikėtis, kad išsprogs antrasis vynmedžių pumpuras, tačiau, jo nuomone, gali išsprogti tik 20 proc., galbūt 40 proc. pumpurų. Bet dar neaišku, ar spės iki gegužės šalnų.

Nepadėjo net apsauginė danga

Opolės ir Krasniko apskrityse ūkininkai nuo –7 °C siekiančių šalnų gelbėjo braškes ir avietes. Atidžiai situaciją stebėję augintojai pasakoja, kad šaltis prie žemės laikėsi net 8 valandas. Temperatūrai kiek atlėgus, net 3 valandas laikėsi žemesnė nei –5 °C temperatūra. Nušalo net dviem sluoksniais agrotekstile pridengtų braškių žiedai, lietęsi prie dangalo.

Uogininkai dar tikisi derliaus iš žiedų, kurie nebuvo spėję išsiskleisti, tačiau reikia nepamiršti, kad aukščiausios kokybės vaisiai sunoksta iš pirmųjų žiedų, kurie šį sezoną jau prarasti. Nedengti braškių laukai Opolėje ir kaimyninėse apskrityse patyrė dar didesnių nuostolių. Augintojai teigia, kad šaltis pažeidė ir neišsivysčiusius žiedynus, todėl braškių derliaus šiemet išvis nesitiki.

Šalnos neaplenkė avietynų. Susisukę lapai rodo, kad šiųmečiai ūgliai pažeisti. Nors Krasniko apskrityje esančių aviečių ūkių nuostolių tiksliai įvertinti dar negalima, žvelgiant į augalus matyti, kad jų būklė kasdien prastėja, ypač vasarinių veislių. Jau dabar aišku, kad uogų kaina rinkoje kils. Dar nežinia, kaip staigią orų permainą atlaikė rudeninės veislės. Augintojai tikisi, kad taikant intensyvią biostimuliaciją uogakrūmiai vis tik išleis naujų ūglių. Tad galbūt rugpjūtį ir rugsėjį bus galima tikėtis normalaus aviečių derliaus.

Šilauogininkai pateikė rekomendacijų

Po tokių tragiškų šalnų Lenkijos šilauogių augintojų asociacija net išplatino pranešimą, kuriame uogų augintojams pateikia įvairių apsaugos nuo šalčio būdų ir priemonių.

Prarastą derlių skaičiuoja ir ukrainiečiai

Staigi šalto oro banga užkabino ir kai kuriuos Ukrainos regionus. Čia iš dalies buvo pažeisti obelų, kriaušių ir kaulavaisių sodai, praneša „EastFruit“ analitikai. Pasak tenykščių augintojų, daugiausia žalos obelų sodams padarė nepalankios oro sąlygos Vinicos regione, kur susitelkę pagrindiniai obelų plotai.

Kai kurie ūkiai pranešė, kad gali prarasti daugiau nei pusę būsimo obuolių derliaus, daugeliu atvejų tai buvo susiję tik su ankstyvomis ir vidutinėmis obuolių veislėmis, tokiomis kaip ‘Melburne‘, ‘Geneva‘ ir kt. Kalbėdami apie žieminių obelų veisles augintojai santūriau prognozavo derlių, tikisi, kad šalnos didelės įtakos neturės. Didžiausia žala sodams užfiksuota būtent slėniuose, kur kaupėsi ir naktimis susilaikydavo šaltas oras. Tokiose vietose temperatūra siekė –3 °C ir žemiau.

Mykolaivo regiono ūkininkai sunerimę, kad tikriausiai ankstyvųjų veislių vyšnių derliaus jau nesulauks, o Černivcų regiono augintojai baiminasi, kad nenuims suplanuotų abrikosų kiekių.

Obuolių gali pritrūkti – vaisiai gali tapti sunkiai įperkami 

Portalo „E-sadownictwo“ forume Lodzės vaivadijoje vaisių ūkį turintis Marcinas Popławskis, dalindamasis mintimis apie pavasario šalčių padarytus nuostolius, lakoniškai apibendrina – „laukiame sunkaus sezono su daug mažesniu derliumi nei vidutinis.“

Jis atkreipia dėmesį, kad turbūt didžiausių nuostolių patirs perdirbimo pramonė ir prognozuoja, kad aukštos pramoninių obuolių kainos turėtų išlikti. „Tai iš tikrųjų yra gana geras signalas desertinių obuolių rinkai, kuri negalės per daug mažinti kainų. Pažiūrėsime, kurios veislės geriausiai atlaikys šį pavasarį“, – svarsto sodininkas.

Pasak jo, ankstesniais metais obuolių veislė ‘Gala‘ puikiai atlaikydavo šalnas, o ‘Idared‘ nesunkiai po jų atsigaudavo. Pavasario šalčius taip pat neblogai ištverdavo veislė ‘Glosteris‘, tačiau ‘Jonagold‘ arba ‘Red Delicious‘ situacija būdavo prasčiausia. Veislė ‘Champion‘ nepalankius orus ištveria, bet ant vaisių odos atsiranda mažų įtrūkimų, todėl jie greičiau genda.

„Veislės ‘Gala‘ problema, išskyrus vidaus rinką, yra ta, kad niekas nenori vaisių su rūdėtumu, o šie beveik visada atsiranda po šalnų. ‘Idared‘ ar ‘Gloster‘ rinkoje nėra tokie pageidaujami, nors, jeigu trūks kitų veislių, galbūt jie bus populiaresni?“ , – svarsto Marcinas Popławskis.

Sodininko nuomone, veislės ‘Jonagold‘ derlius nebus didelis, bet vaisių dydis tikėtina viršys standartinį, tad prekybos centrai gali jų atsisakyti. „Šioje situacijoje ‘Idared‘ galėtų tapti nugalėtoju, jei Baltarusija mums atsivertų nuo sezono pradžios, tačiau pastaruoju metu tai būdavo balandį, o ne lapkritį ar gruodį“, – mintimis apie būsimo derliaus kokybę ir rinkos reakciją dalijosi sodininkas.

Ragina ruoštis prisitaikyti prie naujos realybės

Tuo tarpu mūsų Aplinkos ministerija vakar išplatintame pranešime akcentavo, kad šio balandžio orų „linksmieji kalneliai“ – netolimos ateities kasdienybė, prie kurios turėsime prisitaikyti, ir tam turime ruoštis. 

Tikėtina, kad šis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų, o šių metų klimato svyravimai atspindi klimato kaitos tendencijas. Balandį turėjome ir aukščiausios oro temperatūros rekordus, ir sniego. Kai kur mėnesio kritulių norma iškrito per vieną snygį. 

Prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį 4 iš 5 pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių ir kitų pasaulinių problemų lems klimato kaita. Daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės bendras metinis kritulių kiekis.

Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra nuo 1961 iki 2022 m. pakilo 2,3 °C. Numatoma, kad ateityje šis rodiklis pakils dar nuo 1 iki 3 laipsnių. Karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, vidutiniškai 5,8 dienomis. Šaltų dienų, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki -20 °C ir žemiau, skaičius sumažėjo beveik perpus, vidutiniškai 10,5 dienų. Metinis kritulių kiekis per minėtą laikotarpį išaugo apie 11 proc., o saulės spindėjimo trukmė – 7 proc. 

Tai prognozės, paremtos Lietuvos ir Norvegijos projekto „ClimAdapt-LT“ metu atliktų tyrimų rezultatais.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.