Šokiai aplink daržovių laukus

Orai ir daržovės

Na ir pagaliau drėgmė atvėsus orams taip pat nepradžiugino, juk iki šiol derlių nuimantiems ūkininkams nėra aišku, kokios kokybės daržovės vežamos į sandėlius. Kalbėdama apie daržovių augintojų metus, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė patvirtino, kad pavasario šalnos didelių bėdų nepridarė, nes ūkininkai moka su jomis apsieiti – dangsto pasėlius, juos laisto.

Tačiau sausra pražūtinga: „Ne visi laukai palaistomi tiek, kiek reikia dėl irigacijos sistemų trūkumo, maži ūkiai jų dažniausiai neturi. O laistymas niekada neatstos lietaus, todėl pas juos derlius gali būti ne koks. Šaltu gręžinio vandeniu laistomos daržovės patiria stresą, todėl dažniau serga visokiomis ligomis“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo ji.

Kainos stabilizavosi

Vis dėlto džiugių momentų galima įžvelgti bent jau vartotojams. Pasak LDAA direktorės, prognozuotas daržovių brangimas subliuško. „Rudenį daržovės ir šiaip yra pigiausios, nes ne visi augintojai turi saugyklas, todėl dalis jų skuba parduoti produkciją dar rudenį, – aiškino I. Lukoševičienė. – Tačiau, lygindami praėjusių metų atitinkamą laikotarpį su dabartiniu, matome, kad pagrindinės lietuvių mėgstamos daržovės atpigo. Morkos, burokėliai ir bulvės yra pigesnės 5 ct, baltagūžiai kopūstai – 13 ct pigesni nei pernai. Svogūnų kaina išliko nepakitusi. Kainas pateikiau iš Žemės ūkio duomenų centro parengtos lentelės „Bulvių, daržovių ir obuolių vidutinės pardavimo kainos Lietuvos prekiniuose ūkiuose ir šiltnamiuose 2023 m.“

Paklausta, o kokia situacija daržovių perdirbimo srityje – juk dabar susidaro įspūdis, kad visas mūsų žemės ūkis daugiau orientuotas į auginimą ir į užaugintos žaliavos pardavimą, bet ne jos perdirbimą – asociacijos direktorė pripažino, kad šioje srityje daržovių augintojai yra silpnoji grandis ir juos šokdina monopolistai perdirbėjai: „Didžioji dauguma perdirbimo įmonių reikalauja, kad daržovių kokybė atitiktų prekinę, tačiau mokėti nori kaip už produkciją, skirtą perdirbti. Lietuvoje pramonė maža, o ne prekinės produkcijos, tinkančios perdirbti, yra apie 30 proc. Todėl prekybos centrų ir parduotuvių lentynose dar vyrauja importuota lenkiška ir kitose valstybėse perdirbta žemės ūkio produkcija.“

Kalbant apie eksportą, čia taip pat nėra gerų žinių. „Esame momentinių sandorių šalis, retas augintojas turi ilgalaikes sutartis, – pripažino I. Lukoševičienė. – Juk niekada negali žinoti, ar turimą perteklių galėsi realizuoti. Augintojai yra ne kartą nukentėję, todėl dabar taiko politiką, kad už daržoves pirmiausia yra atsiskaitoma, o tik tada produkcija vežama jų pirkliui.“

Svogūnai išdegė

Radviliškio rajone įsikūręs ekologinis Burnių šeimos ūkis daržoves augina tvariai, nenaudoja pridėtinių medžiagų ir GMO. Darbo ūkyje iš tiesų gausu, tačiau tvirtai pečius surėmę čia darbuojasi visa šeima – šeimos galva Valdas Burnys, sutuoktinė Aušra, sūnus Rokas, kuris po truputį perima pagrindinio augintojo vaidmenį.

Pagrindinė šeimos ūkio auginama daržovė – žieminiai česnakai, tačiau visai neseniai ūkininkai pradėjo auginti ir svogūnus. O šiais metais patyrė gausių nuostolių. Pasak V. Burnio, svogūnai neužderėjo, viskas išdegė, nes neturėjo galimybių laistyti. „Ką palaistėme, tas užaugo, ko nelaistėme – viskas prapuolė“, – ŪP aiškino augintojas.

Paklaustas apie „pagalvę“, kuri padėtų ištikus bėdai, pašnekovas nedaugžodžiavo: „Tikimės veiksmų iš valdžios, nes Radviliškio rajone buvo oficialiai paskelbta sausra. Gavome tokį pranešimą ir tikimės, kad mus pasieks kokios nors išmokos. Manau, ne atskirai kiekvienas turi eiti su ištiesta ranka ir prašyti, tam yra asociacijos, o savivaldybėse – skyriai, kurie priima atitinkamus sprendimus.“

Pernai viskas buvo panašiai, tačiau ekstremali situacija rajone nebuvo paskelbta: „Vaikščioti su popieriais ne mūsų, augintojų, darbas. Ką tik baigėme sezoną, dabar sodiname. Taigi tikimės, kad biurokratai kabinetuose supras, jog reikia paremti ūkininkus, kurie patyrė nuostolių“, – kalbėjo V. Burnys.

Tikisi valstybės pagalbos

O žieminius česnakus Burniai augina jau daugiau kaip 20 metų. „Jiems gamtos sąlygos turi mažai įtakos, nes česnakai pasiima tiek drėgmės, kiek jiems reikia, tai nėra jautri daržovė, – patirtimi dalijosi česnakų augintojas. – Tarkim, jei sausringa vasara, galvutės bus mažesnės, tačiau česnakai nesunyks. O štai su svogūnais yra taip – jei sausra, mes tiesiog jų neturėsime, taip ir atsitiko šiais metais. Juk jie tiesiog auga ant vandens. O ir kitos daržovės be vandens labai kenčia.“

Pašnekovas pripažįsta, kad jei ūkininkams atitinkamos institucijos nepadės ekstremalių situacijų atvejais, ateityje tokių daržovių tiesiog nebeaugins: „Vėl auginsime tik česnakus. Nors buvo metų, kai žemė buvo labai įmirkusi, vyravo didžiulė drėgmė, o tai yra netgi blogiau už sausrą, nes įsimetė puvinys.“

V. Burniui sunku suprasti, kai įvairūs „žinovai“ patarinėja daržovių augintojams įsigyti laistymo įrangą. Tačiau ji kainuoja daug, o visas išlaidas tektų apmokėti vartotojams. „Ar verta stebėtis, kad daržovės brangios, kai investavai dešimtis ir šimtus tūkstančių į laistymo įrangą?“ – retoriškai klausė jis. Jo teigimu, valstybė, skirdama paramą, remia ne ūkininką, o vartotoją, kuris ir perka galutinį produktą pigiau.

Klimato kaitos įtaka ūkininkui akivaizdi – bent jau tuomet, kai kalbama apie ekstremalias situacijas: „Neramu, nes visiškai nieko negalima prognozuoti, viena vasara būna labai lietinga, kai net į lauką per užmirkusią dirvą negali įvažiuoti, laiku nuravėti, nuimti derlių, o štai kitais metais – sausra. Klimato neprognozuotumas labai akivaizdus ir jis yra ekstremalus.“

Daržovių augintojas teigia, kad šaltos, sniegingos, drėgnos ar šiltos žiemos ypatingos reikšmės neturi, nes savo ekologiniame ūkyje taiko labai griežtą sėjomainą, kuri išsprendžia ligų ar kenkėjų bėdas. „Kenkėjų būna, ypač tuomet, kai bulves porą metų tame pačiame lauke sodini. Mums, ekologiškai auginantiems daržoves, sėjomaina yra labai svarbi, nes jei ji nebūtų griežta, daržovių niekas neišgelbėtų“, – pripažino V. Burnys.

Sėkmingo ūkininkavimo receptai

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 122, 2023 m. spalio 28 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.