Solidarumo fondui gali pritrūkti solidarumo...

Žemdirbių organizacijos prakalbo apie galimybes steigti Solidarumo fondą, kuriam lėšų galėtų skirti tiek žemės ūkio verslas, tiek ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kiti žemės ūkio sektoriaus dalyviai. Fondo pinigai galėtų būti skirti jaunuolių studijoms žemės ūkio universitetuose. Esą tokiu būdu būtų galima išvengti galimo didžiulio specialistų stygiaus žemės ūkio sektoriuje. Tad skaitytojų ir klausėme, ar pritartų tokiam sumanymui, ar prisidėtų finansiškai?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida MICEIKIENĖ: „Lietuvos švietimo sistema regionų vaikams itin nepalanki. Trūkstant mokytojų, katastrofiškai sumažėjus kaimo mokyklų skaičiui, vaikai valandų valandas keliauja į mokyklas ir atgal mokykliniais autobusais, todėl neturi pakankamai laiko mokytis, neįgyja tokio išsilavinimo, kokį įgyja miesto vaikai, negali sėkmingai konkuruoti su miestų vaikais stodami į universitetus, nors žemės ūkio profesijų specialistų poreikis yra didesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose.

Lietuvos regionuose nemažėja jaunų žmonių emigracija į užsienį. Tik sudarydami sąlygas regionų jaunimui įgyti žemės, miškų ir vidaus vandens ūkio bei kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti regionuose, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti regionų socialinę infrastruktūrą, padėsime išsaugoti regionų identitetą, užtikrinsime gyvybingumą ir tvarumą, keliamus žaliojo kurso ir kitus iššūkius. Tik jaunų, motyvuotų, verslių žmonių padedami išlaikysime tai, kas Lietuvoje svarbiausia. Tai vadiname savo, lietuvių tautos, išlikimu. Kuo šiandien esame gyvi, kuo džiaugiamės ir didžiuojamės, yra žemės ūkio verslas, kalba, tradicijos ir papročiai. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi žemės ūkio verslo ir mokslo institucijų solidarumu, gebėjimu susitelkti, kai iškyla grėsmė šiam sektoriui.

Tikiu, kad ši iniciatyva padės grąžinti į regionus jaunimą, prisidės prie regionų vystymo ir inovatyvių verslų skatinimo.“

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas VILIONIS: „Mes sutinkame su tokia iniciatyva ir ją palaikysime. Kitą savaitę dėl šio sumanymo susitiksime su žemės ūkio ministru ir viceministru. Ministras žada, kad bus skiriamos didesnės stipendijos būsimiems zootechnikams, veterinarijos gydytojams, agronomams, inžinieriams. Solidarumo fondas turi būti. Stengsimės, kad jau šiemet kuo daugiau kaimo vaikų patektų ir į Veterinarijos, ir į Žemės ūkio akademiją.

Nenumatyta, kokia suma turėtų būti pervedama Solidarumo fondui. Tegul ir 50 eurų perveda – ir ne tik dirbantieji žemės ūkio versle, bet ir perdirbėjai. Stengsimės, kad į akademijas stojantieji patektų ir su mažesniais balais.“

Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktorė Dalytė RUDZEVIČIENĖ: „Visos priemonės, jei pasiekia numatytus tikslus, yra prasmingos. Dauguma fondų padėjo ir padeda žmonėms įvairiose gyvenimo situacijose. Kaimas pastaruoju metu gerokai ištuštėjęs. Jaunimo mažai, o ne paskutinėje vietoje ir socialinė regionuose gyvenančių žmonių padėtis. Yra gabių, atsakingų jaunuolių, bet ne visi turi galimybių pradėti ar tęsti studijas universitetuose dėl finansinės padėties.

Žemės ūkis su šiuolaikinėmis technologijomis ir gyvenimo tempu apima žymiau daugiau veiklų. Manau, tiek žemės ūkio verslo atstovai, tiek ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kiti žemės ūkio sektoriaus dalyviai turėtų kalbėtis, vertinti finansines galimybes ir įžvelgti savo indėlį skatinant jaunimą pasirinkti žemės ūkio krypties studijas. Jei susitarimas bus, atsiras ir galimybių.

Mes, kaip žemės ūkio mokykla, galimybės prisidėti finansiškai neturime. Prisidedame rengdami žemės ūkio darbuotojus ir motyvuodami juos tęsti studijas.“

Utenos rajono Leliūnų seniūnijos ūkininkas Arūnas KUDREVIČIUS: „Manyčiau, kad stambioms žemės ūkio įmonėms atsiranda specialistų poreikis, o smulkesniems ūkiams tai neaktualu. Reikia nustatyti ribą, nuo kokio dydžio ūkio reikalingi būtent aukštesnės pridėtinės vertės specialistai, nes stambiose įmonėse labai sparčiai diegiamos naujos technologijos. Jiems reikalingi geri specialistai, nes konkurencinė aplinka dabar yra stipri. Manyčiau, kad reikia Solidarumo fondo, tik būtų gerai apibrėžti, kokio dydžio ūkiai dalyvautų. Tikriausiai visi, kurie jaučia specialistų stygių, fondo veikloje dalyvautų.

Mano ūkyje dirba septyni samdomi žmonės. Jų man kaip ir užtenka, nors artėja toks laikas, kai techninėje srityje reikės aukštesnio lygio specialistų. Aš, kaip ūkininkas, esu labai užimtas ir būtų reikalingas intelektualinis variklis.

Šiuo metu man aktualesnis žemesnių grandžių darbuotojų rengimas, t. y. profesinis mokymas, kuris Lietuvoje jau beveik numiręs. Jaunimas nesirenka žemės ūkio specialybių, nes ir kaimo gyventojų, ir dirbančiųjų žemės ūkyje jau yra drastiškai sumažėję, tik keli procentai. Jeigu tokių specialistų parengsime per daug, bus negerai. Turėtų būti analizuojamas jų poreikis. Arba reikia rengti platesnio išsilavinimo specialistus, kad baigę mokslus galėtų pritaikyti savo žinias ir kitose srityse. Tad šiandien dar negalėčiau pasakyti, ar skirčiau lėšų šiam Solidarumo fondui.“

Šilutės rajono žemės ūkio bendrovės „Sala“ pirmininkas Arūnas BERŽINIS: „Pati idėja gal ir gera, bet ar ji pasieks tokius tikslus? Valstybė turėtų labiau rūpintis savo ateitimi, o ne vien tik ūkininkai. Jaunuoliai patys turi norėti baigę universitetą dirbti žemės ūkyje. Kokia nauda, kai valstybė parengia veterinarijos specialistus, o jie miestuose atsidaro gyvūnų klinikas? Dabar beveik nebėra specialistų, kurie gydytų ūkininkų ir bendrovių gyvulius. Jaunuolius paremsime, išmokinsime, o jie išvažiuos į Angliją šunų gydyti. Specialistai turi likti Lietuvoje, o ne išvažiuoti į užsienį ar nueiti lengviausiu keliu – gydyti šuniukus.“

Šakių rajono Kubilių žemės ūkio bendrovės vadovas Alvydas MILIŪNAS: „Esmė yra lietuviškas solidarumas – jeigu solidariai, labai pritariu, bet kyla klausimas, kaip tai pasiekti. Kiek norės prisidėti perdirbimo įmonės, smulkiems ūkininkams, aišku, neaktualu, jiems nereikia. Nors tai – reikalingas dalykas, tačiau specialistų stygius nemažas. Pritariu fondo steigimo idėjai, tik bijau, kad ir vėl gali pristigti solidarumo. Taip jau atsitiko, kai buvo sumanyta rinkti po vieną eurą Lietuvos ūkininkų sąjungai ar dar kam nors. Paaiškėjo, kad solidarumo visiškai nėra – visi šykštūs, negalvoja apie ateitį, gyvena tik šia diena. Ir mąsto, kodėl turėtų savo pinigus dalyti kitiems.“

Parengė ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

2021-04-17