Smidrų derlius: vieni nekantriai laukia, kiti – žvelgia susirūpinę

Švelni šiųmetė žiema daug vilčių teikia Vokietijos smidrų augintojams. Nors didesnis nei vidutinis kritulių kiekis grasino apsemti dar neprasikalusius ūglius, orams pasitaisius, tikimasi per Velykas pirkėjus pamaloninti šviežiu vietiniu derliumi. Pietų Vokietijos smidrų ir braškių augintojų asociacijos valdybos atstovas spaudai ir vykdomasis direktorius Simonas Schumacheris juokauja, kad nors dėl didesnio dirvos drėgnumo derlius vėluos, kovo pabaigoje bus galima ieškoti ne velykinių kiaušinių, bet velykinių smidrų.

Pasak šalies ekspertų, ir Vokietijos šiaurės vakaruose lietus šiemet didelės įtakos pasiūlai neturės: tai bus normalūs, nors gal kiek vėliau prasidėję smidrų metai. Svarbu, kad saulė dažniau pasirodytų ir pašildytų žemę.

Kol vokiečiai dar laukia pirmųjų ūglių ir svarsto, kokia kaina pirkėjams bus įkandama, prancūzai šalies pietuose įsikūrusio Avinjovo apylinkėse jau pradėjo nuiminėti pirmąjį derlių ir žino, kokią kainą pasiūlyti. Šiame regione skirtingai nei pernai iškrito daug lietaus, tačiau 4 ha šiomis daržovėmis apsodinęs ūkininkas Lubinas Saïnas džiaugiasi, mat praėjusį kovą buvo taip sausa, kad net dulkėjo, todėl nukentėjo daigų kokybė.

Gurmaniškieji ūgliai parduodami prekybos centrams, restoranams arba tiesiai iš ūkio, kaina svyruoja nuo 12 iki 20 Eur/kg. Augintojas sutinka, kad tai nemenki pinigai, bet teisinasi, kad kaip ir braškių, šių daržovių auginimas reikalauja didesnių tiek finansinių, tiek darbo sąnaudų nuimant kiekvieną ūglį. Todėl savo tėvynainius ragina vykti tiesiai pas augintojus, kur kaina mažesnė, ir atskleidžia paslaptį, kad nors yra ir baltų, ir violetinių, ir rožinių, ir laukinių smidrų veislių, paklausiausi – žalieji.

Šiuo metu mažesni optimistai nei prancūzai ir vokiečiai yra olandai. Jie naujuoju derliumi paprastai pradeda rūpintis vasario pradžioje, bet šiemet užklupę lietūs sulėtino augimą – laukai net du mėnesius buvo apsemti. Augintojus neramina ne tik rizika netekti dalies derliaus, bet ir jo kokybė.

Olandijoje, taip pat Belgijoje, Italijoje smidrus auginančio „Teboza“ ūkio atstovas Willas Teeuwenas, komentuodamas situaciją portalui „Freshplaza“, atkreipia dėmesį, kad vis dažniau gausūs lietūs skandina ne tik olandų ūkius, žalos pridaro ir Vokietijoje, Belgijoje bei Šiaurės Prancūzijoje. Tuo pat metu Ispanijai, kurioje auginami žalieji smidrai, didelę įtaką daro sausros. Tai, pasak jo, gali turėti įtakos pasiūlai rinkoje.

Nors ne viena Europos valstybė patenka į smidrų augintojų dešimtuką, didžiausia pasaulyje augintoja yra Kinija. „Statista“ duomenimis, 2022 m. joje užauginta beveik 7,7 mln. metrinių tonų šių pavasarinių daržovių. Nors gamybos apimtys skiriasi ženkliai, bet antroje vietoje rikiuojasi Peru (kiek daugiau nei 377 tūkst. metrinių tonų), trečioje – Meksika (beveik 305 tūkst. metrinių tonų), o už jos Vokietija (kiek daugiau nei 110 tūkst. metrinių tonų).

Perpus mažiau smidrų 2022 m. užaugino Italija (beveik 52 tūkst. metrinių tonų), Ispanija (beveik 45 tūkst. metrinių tonų), Prancūzija (kiek daugiau nei 26 tūkst. metrinių tonų).

ŪP portalo informacija

ŪP redakcijos nuotr.