Sprangus pažinimo obuolio kąsnis

Lazdijų rajono Naujosios Kirsnos bendruomenė, buvusio vaikų darželio patalpose įsirengusi modernią virtuvę, maždaug prieš metus pradėjo išvežiojamojo maisto ruošimo ir tiekimo verslą. Kaimo bendruomenės veikla šia kryptimi krypo jau anksčiau, įsitraukusi į lėtojo turizmo maršrutą „Jotvingių kelias“, kuris veda per Pietų Lietuvos savivaldybių bendruomenes. Naujojoje Kirsnoje svečiai ne tik sužinodavo apie krašto ir partizaninio judėjimo istoriją, bet ir buvo vaišinami Dzūkijos krašto nacionalinio paveldo patiekalais.

Prieš savaitę apie šią kaimo bendruomenę sužinojo ir tie Lietuvos gyventojai, kurie iki šiol apie ją nebuvo girdėję. Tik kontekstas neįprastas – susijęs su liepą prasidėjusia migrantų krize – Naujosios Kirsnos bendruomenė maitina Lazdijų rajone sulaikytus valstybinės sienos pažeidėjus. Karštas maistas vežiojamas 60 km, o iš nelegalių migrantų vietoje dėkingumo sulaukta šlykščių akibrokštų. Nepatinka jiems bulvių košė ir kitas lietuviškas maistas. Iki tol nebuvome susidūrę su žmonėmis iš kitos kultūros pasaulio. Valstybės sienos apsaugos tarnybos skelbiamais duomenimis, vien liepos mėnesį sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius siekia apie 1,8 tūkst. Vyrauja irakiečiai, bet yra ir Kongo Respublikos, Kamerūno, Gvinėjos, Irano piliečių. Pasienio savivaldybių gyventojai įsibaiminę dėl savo ir savo turto saugumo. Savivaldybėms tapo iššūkiu sulaikytojų maitinimo, kitos nenumatytos išlaidos. Vien tik Lazdijų rajono savivaldybė jas įvertino 30 tūkst. eurų. Centrinė valdžia signalizuoja: viskas bus kompensuota, neteisėtiems migrantams nepritaikytas prieglobstis laikinas, jau įrenginėjami lokalizuoti centrai. Dėl migrantų krizės humanitarinę pagalbą Lietuvai suteikė Kroatija, Švedija, Lenkija, Estija. Sulaukta ekspertinės pagalbos iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex.

Valdžia siekia, kad neteisėti migrantai į karštuosius migracijos židinius siųstų žinią, jog kelias į Europos Sąjungą (ES) per Lietuvą nėra lengvas ir paprastas, nelegalai čia nėra laukiami. Užsienio reikalų ministerija mėgina veikti diplomatiniais kanalais. Tačiau Gabrieliaus Landsbergio vizito į Iraką efektas nulinis. Bagdadas „parodė nosį“ – suintensyvino skrydžius į Minską.

Nuo akių nukrinta šydas. Paaiškėja, kad Lietuva nebėra tas saugus kampelis Žemėje, koks buvo iki šiol, kur nėra nei pavojingų drebėjimų, nei gyvybes pasiglemžiančių potvynių, maža šalis – „nematoma“ didžiuosiuose pasaulio migracijos keliuose. Frontex skelbia, kad per pirmuosius šešis šių metų mėnesius ES išorės sienos neteisėtai buvo kirstos daugiau nei 61 tūkst. kartų. Tradicines sienos kirtimo vietas Viduržemio jūros regione papildo naujos. Nelegalios migracijos spaudimas labai padidėjo Vakarų Balkanams – užfiksuota 18,6 tūkst. sienos kirtimo atvejų, o tai 92 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais metais. Dabar ES išorės sienų pažeidimo žemėlapyje atsirado naujas taškas – Lietuva. Naivu būtų tikėtis, kad tai laikina. Manėme, kad esame tolerantiški. Išmėginimas prasidėjo. Kaip ir COVID-19, ši situacija nėra trumpalaikė krizė. Tai – nauja realybė.

Vystomojo bendradarbiavimo politikai sako, kad migracijos bangas galėtų sumažinti pagalba ekonomiškai silpniau išsivysčiusioms šalims. Pasak Spinter agentūros atliktos visuomenės nuomonės apklausos, tam pritaria dauguma šalies gyventojų (71 proc.), beveik pusė (45 proc.) sutiktų, kad dalis jų sumokėtų mokesčių būtų skirti skurdui nepasiturinčiose pasaulio šalyse mažinti. Tiesa, ši apklausa buvo atlikta dar neprasidėjus plūsti neteisėtiems migrantams. Šiuo metu iš valstybės biudžeto vystomajam bendradarbiavimui kasmet skiriama apie 0,12 proc. bendrojo nacionalinio produkto (įsipareigojimas kur kas didesnis – 0,33 proc.). Suma siekia apie 50 mln. eurų – šiek tiek daugiau nei dabar skirta lėšų tvorai Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Pastangos prasmingos, nors visiškai nuslopinti spaudimo prie išorės sienų turbūt nepadėtų ir daug didesni pinigai.

Gyvename pažinimo revoliucijos sąlygomis, nulemtomis globalių procesų. Neramumų, skurdo priežastis – dėl klimato kaitos vykstantys pokyčiai. Nebėra ramybės oazė ir senasis Europos žemynas. Iš po kojų gali nuslinkti žemė ir ten, kur tai, atrodė, neįmanoma. Mirtini pastarųjų savaičių potvyniai Vokietijoje atskleidė apgyvendintų teritorijų pažeidžiamumą, pareikalavo mažiausiai 160 žmonių aukų, dar 31 gyvybę pasiglemžė Belgijoje. Ekspertai prabilo apie tai, kad vyriausybės turėtų suprasti: tradicinės infrastruktūros yra tiesiog nepajėgios atlaikyti ekstremalių orų sąlygų.

Jungtinės Karalystės mokslininkai birželio 30 d. žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbė kompiuterinio modeliavimo metodu atliktą tyrimą, kuris atskleidžia, kad Europos laukia kur kas dramatiškesnė klimato pokyčio ateitis, nei iki tol manyta. Dėl klimato kaitos šylanti atmosfera sukaupia daugiau drėgmės, o tai reiškia, kad prapliupus lietui iškrinta daugiau kritulių. Dažnės didelių, lėtai judančių, ties viena sritimi tarsi sustingusių audrų. Daugės atvejų, kai per valandą iškrinta ekstremalus kritulių kiekis, kurio nepajėgia sugerti žemė, priimti drenažo sistemos. Iki amžiaus pabaigos audrų sistemos su milžinišku drėgmės kiekiu ir intensyviu vertikaliu greičiu gali būti 14 kartų dažnesnės.

"ŪP" korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ 2021-07-24