Prekyba buvo sumažėjusi ne visur
Po daugelį metų vykusio stabilaus augimo ir po stipraus šuolio Covid-19 laikotarpiu ekologinių ūkių veiklos dinamiką gerokai pakoregavo 2022 m. rusijos karinė invazija, energetikos krizė, infliacija, tarp pirkėjų įsivyravusios taupymo nuotaikos. Tais metais ši rinka patyrė 2,2 proc. nuosmukį. Bet pernai analitikai pastebėjo pirmuosius ekologiškų produktų rinkos atsigavimo ženklus.
Vokietijoje ekologiškų produktų apyvarta yra didžiausia iš visų Bendrijos narių. Vokietijos bendrovės „bioVista“ atlikto tyrimo metu užfiksuota, kad pernai pirkėjai dažniau lankėsi šalies specializuotose ekologiškų produktų parduotuvėse ir įsigijo daugiau prekių. Prekybos centruose 2023 m. taip pat užfiksuotas 7,2 proc. ekologiškų produktų pardavimų augimas.
Daugelyje kitų Europos šalių pastebima panaši tendencija. Pavyzdžiui, Prancūzijoje po dvejus metus trukusio rinkos nuosmukio yra ženklų, kad ekologiškų produktų pardavimai vėl ūgtelėjo. Didžiausias specializuotas ekologinis tinklas „Biocoop“, turintis daugiau nei 740 parduotuvių, pranešė apie pardavimų augimą 2,4 proc. Pažymėtina, kad šio tinklo augimas bendrą visos maisto rinkos augimą pralenkė 3,7 proc. Tai, pasak analitikų, rodo, kad vartotojai vėl grįžta prie ekologiškų produktų.
Įprasti Prancūzijos prekybos centrai pernai buvo sumažinę ekologiškų produktų asortimentą. Manoma, kad tai galėjo būti viena iš pardavimų mažėjimo priežasčių. Vis tik paskutinį metų ketvirtį buvo pastebėta, kad ekologiniuose ūkiuose pagamintų produktų nuperkama 2,9 proc. daugiau nei ankstesniais tų metų mėnesiais (apskritai prekybos centruose pardavimai ūgtelėjo tik 1,9 proc., ne ekologiškų produktų net šiek tiek (0,9 proc.) sumažėjo).
Įdomu tai, kad 2022 m. daugelyje ES šalių prekybai ekologiškais produktais traukiantis, Olandijoje buvo užfiksuotas 4,4 proc., o Estijoje 6 proc. augimas. Spėjama, kad šią sėkmę Olandijoje lėmė tai, kad įprasti produktai buvo pakeičiami ekologiškais, reikšmingai nedidinant kainų.
Belgijos ekologiškų produktų rinkoje bendros išlaidos ekologiškiems produktams taip pat kilo greičiau nei išlaidos maistui ir namų ūkiams – ekologinė dalis išaugo nuo 3,4 iki 3,5 proc. Tačiau šios dalies augimas pastebėtas tik Flandrijoje ir tik parduodant šviežius produktus.
Jungtinėje Karalystėje, kuri nėra ES narė, ekologiškų produktų rinka 2023 m. augo 2 proc. Tai 12-ieji iš eilės augimo metai, nepaisant politinės ir ekonominės suirutės.
Prognozuojama, kad Europos ekologiško maisto ir gėrimų rinkos dydis šiemet turėtų siekti 141,29 mlrd. USD, o iki 2029 m. išaugti iki 273,85 mlrd. USD.
Lietuvoje ekologinis ūkis traukėsi
Nuo 2007 m. augęs ekologinių ūkių plotas, pernai, palyginti su 2022-aisiais, sumažėjo 6 proc. ir metų pabaigoje siekė 243 tūkst. ha. Nepalanki situacija šiame sektoriuje pakoregavo ne tik smulkių ir vidutinių ūkių, bet ir kai kurių didžiųjų rinkos žaidėjų planus, kurie sumažino gerokai sumažino ekologinių produktų gamybą.
Pernai vyriausybė net buvo priversta koreguoti 2023–2027 m. strateginiame plane iškeltą siekį iki 2027 m. ekologinius plotus išplėsti iki 13 proc. Nuspręsta siekiamybe pasilikti 9,2 proc. ekologinių plotų, o tai atitinka Lietuvos 2002 m. lygį.
Žvelgiant į naujausią Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) informaciją, situacija, regis, ne tokia prasta. Pernai iš ekologinių pieno ūkių supirkta net 46 proc. daugiau pieno. Superkamo pieno kiekiams įprastas sezoninis svyravimas, tačiau 2023 m. ir 2022 m. gruodžio mėn. duomenys rodo, kad jo atitinkamai nupirkta 4,182.07 t ir 2,853.06 t. Per 2018–2023 m. laikotarpį pernykščiai pieno supirkimo rodikliai buvo aukščiausi.
Deja, to negalima pasakyti apie ekologiško pieno supirkimo kainas. Aukščiausią tašką ji buvo pasiekusi 2022 m. spalį (616,34 Eur/t), gruodį smuktelėjo iki 565,47 Eur/t. Metais anksčiau ekologiškų pieno ūkių savininkams gruodį už pieną mokėta 462,77 Eur/t, 2020 m. – 377,04 Eur/t, 2019 m. – 371,84 Eur/t, 2018 m. – 395,8 Eur/t.
Nors pernai per metus pardavimai išaugo, gruodį ekologiško pieno supirkimo kaina smuktelėjo iki 468,23 Eur/t ir beveik pasiekė 2021 m. lygį.
EK skyrė lėšų ekologiškų ūkių skatinimui
Verta priminti, kad baigiantis metams Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. skatinimo politikos darbo programą, kurioje numatyta skirti 185,9 mln. Eur ES pagamintų produktų rinkos skatinimui.
81,3 mln. Eur nukreipta reklamai ES vidaus rinkoje, 85,1 mln. Eur – trečiosiose šalyse. Šiuo atžvilgiu prioritetas teikiamas šalims ir regionams, turintiems didelį rinkos potencialą – tai apima Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją, Singapūrą ir Šiaurės Ameriką. Jungtinė Karalystė taip pat išlieka viena iš pagrindinių ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų: ji sugeria daugiau nei 20 proc. Bendrijos eksporto.
62 mln. Eur bus specialiai skirti tvariai pagamintiems žemės ūkio maisto produktams, įskaitant 42 mln. Eur. ekologiškiems produktams. Vienas iš laukiamų rezultatų – toliau didinti ES ekologinio logotipo atpažinimą tarp Europos vartotojų ir ekologiškų produktų vartojimą.
Pastebėtina, kad tos pačios programos kitas tikslas – didinti informuotumą apie ES kokybės sistemas ir produktus, registruotus kaip saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), saugoma geografinė nuoroda (SGN) ir garantuotas tradicinis gaminys (GTG). Šiuo metu saugoma daugiau nei 3500 pavadinimų žemės ūkio maisto produktų ir gėrimų, todėl vartotojams garantuojami autentiški produktai ir išsaugomas ES kultūros ir kulinarinis paveldas.
Šviežių vaisių ir daržovių vartojimo didinimas taip pat išlieka kertiniu ES skatinimo politikos akmeniu. 2024 m. šviežių vaisių ir daržovių skatinimui bus skirta daugiau nei 18 mln. Eur.
ŪP portalo informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.