Stebėjimo kameros keliuose: įkaitai žemdirbiai

Dar vienos pinklės

Nuo 2025 m. liepos 1 d. kelių naudotojo mokesčiu apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklas buvo reikšmingai išplėstas – papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Iki tol kelių mokestis buvo taikomas už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekė 1 700 km, dabar jis išsiplėtė iki 2 851 km. Kelių mokestį privaloma mokėti už krovininį transportą, išimtis taikoma žemdirbiams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų ir jie važiuoja iki savo dirbamos žemės lauko ir grįžta iš jo. Tačiau situacija keičiasi, jei ūkininkas savo produkcijai vežti naudoja įprastus krovininius automobilius, – tokiu atveju moka sumažintą kelių mokestį.

Kelių mokesčio išimtis numatyta, tačiau realiai nemažai žemės ūkio produkcijos gamintojų yra tapę automatinio stebėjimo kamerų, skirtų kelių mokesčio kontrolei, įkaitais. „Jeigu ūkininkui traktoriumi tenka į savo lauką ir atgal važiuoti mokamais keliais, kur įrengtos vaizdo kameros, jis gali automatiškai sulaukti daugybės baudų. Ir jam reikės į jas visas atsikirsti, kad jos išrašytos neteisingai, nes ūkininkas yra pateikęs visus duomenis, kurie reikalingi taikant kelių mokesčio lengvatą“, – „Ūkininko patarėjui“ apie dar vienas absurdiškas biurokratines pinkles aiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas.

Stinga aiškumo

Kėdainių r. ūkininkas Vytautas Barzda žino, kad Lietuvoje atsirado naujų kelių ruožų, kur važiavimas yra apmokestintas. „Pas mus yra tokia atkarpa, kur pravažiuojame kelis šimtus metrų, bet mokestis jau taikomas. Nežinau, kaip dėl traktorių, bet už sunkvežimius ir mažus krovininius automobilius mokėti reikia. Kiek priskaičiuoja, tiek ir mokame“, – ŪP sakė ūkininkas.

Kartu jis pastebėjo, kad ten, kur tenka važiuoti, nėra ženklo, nurodančio, jog tai mokamas kelias. „Anksčiau mokami keliai buvo atitinkamai pažymėti, o dabar įvažiavę to nežinome. Mokamų kelių padaugėjo, žymėjimas neaiškus, bet nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pas mus tame ruože nėra registratoriaus, tai už traktorius baudų neišrašo. Registratorius įrengtas kitoje vietoje, tai ten situacija ūkininkams, matyt, yra kitokia“, – svarstė V. Barzda.

Biržų r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius redakcijai teigė, kad ūkininkams nėra išsamiai išaiškinta, kur ir kaip yra apmokestinama ūkininkų naudojama technika, nors mokamų kelių Lietuvoje yra padaugėję. Tiesa, jis pripažino, kad jam kol kas neteko girdėti, kad kas būtų gavęs kokią baudą ir pan.

Kaskart įrodinėja išimtį

Lietuvos magistraliniuose keliuose veikia šimtai automatinio stebėjimo kamerų, kurios nuskaito valstybinius numerius ir tikrina kelių mokesčio sumokėjimą. Jas administruoja AB „Via Lietuva“. Sistema pati palygina nuskaitytą numerį su duomenų baze ir patikrina, ar už automobilį yra sumokėtas kelių naudotojo mokestis. Jeigu sistema užfiksuoja, kad transporto priemonė važiuoja mokamu valstybinės reikšmės keliu neturėdama galiojančios elektroninės vinjetės, automatiškai suformuojamas pažeidimo protokolas ir skiriama piniginė bauda. Informacija iškart siunčiama į Administracinių nusižengimų registrą.

Žemės ūkio technikos naudotojams baudos už vinjetės neturėjimą neturėtų būti išrašomos, nes ši technika nepriklauso apmokestinamų transporto priemonių kategorijoms, tačiau realybė yra kitokia.

LŪS kreipėsi į Susisiekimo ministeriją (SM), AB „Via Lietuva“, Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA), taip pat ir į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir išdėstė problemas, kurios praktiškai iškyla taikant kelių mokestį ir teisės aktuose nustatytą išimtį žemės ūkio veiklos subjektams.

„Žemdirbiai turi išimtį, bet praktikoje ji administruojama taip, kad, automatinėms kontrolės sistemoms užfiksavus transporto priemonę, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Ūkininkai, gavę pranešimą, kiekvieną kartą turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę naudotis išimtimi – pažymą apie pajamas iš žemės ūkio veiklos, ūkininko pažymėjimą, duomenis apie teisėtai valdomus dirbamus laukus, maršrutus ir kitą prašomą informaciją.

Nuo 2025 m. liepos 1 d. yra gerokai praplėstas mokamų kelių Lietuvoje ruožas, daugiau žemės ūkio veiklos subjektų laukų patenka į mokamų kelių zonas. Ūkininkai, vykdydami kasdienę veiklą, ypač sėjos, derliaus nuėmimo ar kitų sezoninių darbų metu, tuo pačiu maršrutu į tuos pačius laukus važiuoja ir kelis kartus per dieną. Kiekvienas automatinės sistemos užfiksuotas važiavimas tampa atskira administracine procedūra, nors taikoma teisė į nustatytą išimtį ir tai pagrindžiantys duomenys iš esmės nesikeičia. Toks administravimo modelis sukuria neproporcingą administracinę naštą tiek ūkininkams, tiek pačioms administruojančioms institucijoms“, – aiškinama LŪS rašte.

Prašo keisti teisės aktus

LŪS siūlo įvertinti galimybę pakeisti kelių naudotojo mokesčio išimties administravimo tvarką, numatant, kad žemės ūkio veiklos subjektas dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis išimtimi, pateiktų vieną kartą per nustatytą laikotarpį (kartą per kalendorinius metus). Patvirtinus, kad subjektas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, išimtis būtų taikoma visą nustatytą laikotarpį, o papildomų dokumentų būtų prašoma tik tais atvejais, kai atsiranda pagrįstų abejonių dėl konkretaus važiavimo atitikties teisės aktuose nustatytoms sąlygoms arba pasikeičia reikšmingos aplinkybės.

G. Špakauskas priminė, kad panašus administravimo principas jau taikomas kitose srityse, kuriose ūkininkai, vieną kartą pateikę reikiamus dokumentus ir patvirtinę atitiktį nustatytiems kriterijams, taikomomis jų veiklai išimtimis naudojasi visą nustatytą laikotarpį, o ne kiekvieną kartą iš naujo įrodinėja tokią teisę. „Tai sumažintų ir administracinę naštą žemės ūkio veiklos subjektams, ir administracinių procedūrų skaičių Lietuvos transporto saugos administracijai. Galop užtikrintų efektyvesnį valstybės institucijų darbo organizavimą ir išlaikytų tokią pačią kontrolės kokybę ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Atsižvelgdami į tai, prašome įvertinti galiojančio teisinio reguliavimo ir administravimo tvarkos tobulinimo galimybes bei inicijuoti reikalingus teisės aktų pakeitimus“, – apeliuojama LŪS kreipimesi.

Sprendimų dar nėra

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.