Su šiluma grįžta gyvulių augintojų nerimas dėl EHL protrūkių

Prancūzijos Žemės ūkio ir suverenumo ministerija reguliariai skelbia protrūkių statistiką. Gegužės 10 d. duomenimis, kuriais dalijasi ir „Reusssir.fr“,  buvo užfiksuoti 4 298 EHL protrūkiai, daugiausia Prancūzijos pietvakariuose. Apie padėtį reguliariai informuoja ir kita Prancūzijos agrosektoriaus žiniasklaida. Per savaitę naujų protrūkių įvyko palyginti nedaug – 5. Taigi situacija kol kas vertinama kaip stabili, to nepaisant atsakingos tarnybos imasi visų reikalingų priemonių, kad užkratas būtų suvaldytas. Kaip rašo „La France Agricole“, protrūkių zonose 20-yje departamentų taikomos specialios kontrolės ir prevencijos priemonės.

Rudenį rašėme, kad EHL tapo staigmena penkių Europos šalių gyvulių augintojams, tarp jų ir Prancūzijos. Nuo rugsėjo 18 d., kai buvo pirmąkart patvirtintas užkratas, lapkričio pradžioje Prancūzijos pietvakariuose (12 departamentų teritorijoje) buvo patvirtinti 2 136 protrūkiai – kas savaitę jų padaugėjo ištisu tūkstančiu.

EHL virusą, kaip ir mėlynojo liežuvio ligą, platina tik Culicoides genties vabzdžiai. Virusui imlūs elniniai gyvūnai, galvijai, avys (pastarosioms klinikiniai požymiai gali nepasireikšti). Galvijams EHL gali būti ir pražūtinga, ji ne veltui prancūzų buvo praminta „karvių kovidu“.

Liga nėra pavojinga žmogui, neplinta kaip gaisras bandoje (krito mažiau nei 1 proc. užsikrėtusių ūkinių gyvūnų, pirmiausia karvių), tačiau EHL kelia rimtų problemų, nes, be ne tik krenta produkcija, bet ir atsiranda judėjimo, prekybos veisliniais gyvuliais, eksporto suvaržymų.

Kokį šiltojo sezono scenarijų mato mokslininkai?

„Web-agri.fr“ paskelbė straipsnį, kuriame STÉPHAN Zientara, ANSES sveikatos agentūros gyvūnų sveikatos laboratorijos direktorius, pateikė nelinksmų žinių. Anot jo, labai tikėtina, kad virusas vis dar yra užsikrėtusių galvijų, avių ar elninių gyvūnų organizme, tik ilgą laiką nepasireiškė simptomai. Be to, atšilus orams ir pradėjus didėti kraujasiurbių uodų populiacijoms, jose pradės daugintis ir virusas.

„Pirmuosius atvejus tikimės išvysti vasarą, nes prireiks kelių savaičių, kol visa sistema pradės veikti. Ir mes tikimės, kad jie vėl prasidės nuo labiausiai užkrėstos vietos židinio, taigi pietvakarių, ir kad jis toliau plis visoje šalyje“, – sakė mokslininkas.

Anot jo, iki šiol niekas neįsivaizdavo, kad Europoje gali plisti infekcija, būdinga karštosioms šalims, ir dargi taip greitai bei intensyviai. Viruso plitimas vabzdžių platintojų populiacijose ir jų teritorijų plėtra yra sąlygoti visuotinio atšilimo.

Augintojams kirba klausimas – kada bus sukurta vakcina?

Pasak mokslininko, vakcina nuo viruso 2-ojo serotipo egzistuoja Japonijoje, tačiau ji neveikia 8-ojo serotipo, kuris yra Europoje.

Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos laboratorijos dirba su potencialiomis vakcinomis. Tačiau kol jos bus pripažintos ir pasieks rinką, gali praeiti dar vieni metai.

Iššūkis galvijų sveikatai

Plačiau problema atskleidžiama ANSES naujausiame pranešime apie atliktus tyrimus ir pateikiamos tam tikros išvados. Pasak jo, mėlynojo liežuvio ligą, EHL ir pan. ligas sukelia patogenai, kuriuos atrajotojams perduoda nariuotakojai, pvz., erkės, mašalai ar uodai. Šių užkrato nešiotojų ūkiniams gyvūnams perduodamos ligos yra didelė ekonominė problema. Suvaldymas yra sudėtingas, nes patogenų perdavimo būdas pagreitina geografinį plitimą.

ANSES akcentuoja, kad norint numatyti užkratų plitimo riziką ir greitai įgyvendinti tinkamas prevencijos bei valdymo priemones būtina žinoti nariuotakojų viruso pernešėjų pasiskirstymą ir gyvenimo sąlygas.

Kraujasiurbiai nariuotakojai įvardijami kaip dvigubas iššūkis gyvulių sveikatai: jie gali perduoti patogenus, o jų įkandimai taip pat gali sukelti alergiją, niežėjimą, žalą gyvūnų gerovei ir net anemiją.

Nustatyta 13 krauju besimaitinančių nariuotakojų šeimų, kurios gali turėti įtakos galvijų sveikatai. Iš jų Culicoides genties vabzdžiai įvardijami kaip pagrindiniai galvijų patogenų vektoriai. Šie vabzdžiai gali perduoti mėlynojo liežuvio ligos ir EHL virusus. Erkės, kraują siurbiančios musės, blusos, utėlės ir uodai taip pat yra tarp galimų vektorių. Kai kuriose iš šių šeimų yra keli šimtai skirtingų rūšių.

Viena iš ANSES tyrimo išvadų, kad šiuo metu Prancūzijoje trūksta entomologų, kurie specializuotųsi tirti veterinarinės ir medicininės svarbos rūšis. Labai trūksta mokslinių tyrimų projektų, skirtų nustatyti vektorius ir įvertinti jų riziką. Dauguma tyrimų apie kraujasiurbius nariuotakojus Prancūzijos ūkiuose buvo atlikti iki 1980-ųjų. Tinkamai neišnagrinėjus veiksnių, kurie lemia užkrato nešiotojų buvimą ūkiuose, neįmanoma numatyti, kaip užkirsti patogenų perdavimo gyvūnams (kai kuriems iš jų – ir žmonėms) perdavimo riziką.

Tinkamai neišnagrinėjus veiksnių, kurie lemia užkrato nešiotojų buvimą ūkiuose, neįmanoma numatyti, kaip užkirsti patogenų perdavimo gyvūnams (kai kuriems iš jų – ir žmonėms) perdavimo riziką.

Taigi Prancūzijoje stinga tam tikros specializacijos entomologų. Tai galėtume vertinti kaip rimtą signalą, kad laikas apie tai susimąstyti ir Lietuvoje, nelaukiant naujų užkratų gaisro.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.