Sugriežtinus galvijų vežimo taisykles, užsidarys pelningos rinkos

Praėjusiais metais iš Estijos išvežta 60 000 pieninių ir mėsinių galvijų, kurių apie pusė buvo pieninių galvijų veršeliai. Didžioji dalis iškeliavo į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, likusioji į Turkiją, Uzbekistaną, Azerbaidžaną ir Sakartvelą.

Estijos statistikos departamento duomenimis, daugiausia estiškų galvijų pernai įsivežė Lenkija (32,2 proc. viso eksporto, 2022 m. – 35 proc.), Uzbekistanas (12,9 proc. 2022 m. – 13,4 proc.), Lietuva (8,86 proc., 2022 m. – 12,5 proc.), Azerbaidžanas (4,43 proc., 2022 m. – 8,87 proc.), Olandija (8,68 proc., 2022 m. – 5,54 proc.).

Eksporto apimtys 2023 m. padidėjo į Turkiją (11,4 proc., 2022 m. – 5,5 proc.), Kazachstaną (8,97 proc., 2022 m. – 1,2 proc.), Latviją (9,10 proc., 2022 m. – 8,58 proc.), Sakartvelą (2,59 proc., 2022 m. – 2,20 proc.).

Estiškų veislinių galvijų eksporto rinka gerokai išsiplėtė į Sakartvelą, Kazachstaną, Ukrainą, Turkiją, Uzbekistaną ir Azerbaidžaną dėl projektų, vykdomų kartu su Latvija ir Suomija. Be to, Estijos veisėjų asociacija parduoda pačių pagamintą veislinę medžiagą tiek ES, tiek trečiųjų šalių ūkininkams.

Pasak asociacijos valdybos pirmininko Tanelio Bulitko, veisimo lygis Estijoje šiuo metu vertinamas ne tik šalies ūkininkų. Vidutinis metinis primilžis iš karvės padidėjo iki daugiau nei 11 100 kg. Veisėjai tikisi, kad šie rezultatai padidins susidomėjimą Estijos pieniniais galvijais ir veislinėmis medžiagomis, o gyvų gyvūnų paklausa užsienyje ir toliau didės.

Deja, šie pasiekimai gali būti nubraukti, jei, sugriežtinus gyvūnų transportavimo taisykles, bus nustatyta, kad trečiosios šalys yra per toli gyvūnams vežti. Didindami mėsos eksporto apimtis, galvijų augintojai taptų labai priklausomi nuo skerdyklų. Be to, tai negelbėtų situacijos tiekiant mėsą trečiosioms šalims, nes, T. Bulitko teigimu, Estijoje nėra Halal sertifikatus turinčių skerdyklų. Toks reikalavimas yra būtinas parduodant mėsą musulmoniškoms valstybėms. Todėl estiška jautiena nebepasiektų islamo šalių.

Praradimus trečiosiose šalyse ES rinka, manoma, nekompensuotų, nes dėl žaliosios politikos gyvulininkystės sektorius ir rinka traukiasi.

Dėmesys 4 esminiams vežamų gyvūnų gerovės aspektams

Kasmet visoje ES vežama apie 1,6 mlrd. gyvūnų, daugiausia sausumos keliais. Būtinybę keisti gabenimo taisykles EK grindžia būtinybe užtikrinti geresnę gyvūnų sveikatą ir maisto kokybę bei saugą. EK tvirtina, kad naujais siūlymais reaguoja į visuomenės raginimą užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį ES.

„Neseniai atliktas Eurobarometro tyrimas parodė, kad 83 proc. apklaustųjų pageidavo didesnės vežamų gyvūnų apsaugos. Šis prašymas kartojasi aukščiausiu politiniu lygmeniu – ir Taryba, ir Europos Parlamentas ragina gerinti vežamų gyvūnų gerovės standartus“, – rašoma EK aiškinamajame dokumente.

Siūlomas skersti skirtų gyvūnų maksimalus kelionės laikas yra 9 valandos, šiuo metu kelionės į skerdyklą trukmė neribojama, galioja tik reikalavimas po 24–29 valandų kelionės kontrolės poste daryti 24 valandų poilsio pertrauką.

Pasiūlymuose numatyta gyvūnų apsauga nuo ekstremalių temperatūrų (karščio ir šalčio). Jei numatoma 25–30 °C temperatūra, kelionės trukmė turi būti apribota iki 9 valandų. Kai dienos temperatūra viršija 30 °C, gyvūnus būtų leidžiama vežti tik naktį. Kai prognozuojama nakties temperatūra viršija 30 °C, gyvūnams būtų suteikta daugiau erdvės, kad būtų išvengta karščio streso.

Kai numatoma žemesnė nei 0 °C temperatūra, kelių transporto priemones reikėtų uždengti ir gyvūnus saugoti nuo vėjo. Žemesnėje nei –5 °C temperatūroje, be minėtų priemonių, kelionės trukmė neturėtų viršyti 9 valandų.

Planuojami pakeitimai susiję ne tik su kelionės trukme, pertraukomis, temperatūromis, tinkamomis vežti vežant gyvūnus, bet ir su amžiumi. Iki šiol leidžiama eksportuoti dviejų savaičių veršelius, siūloma amžiaus ribą pailginti iki 1,5 mėnesio.

„Bus labai didelis iššūkis ūkininkams, jeigu teks pusantro mėnesio auginti veršelius. Tai pats brangiausias auginimo laikotarpis, nes juos reikia penėti pienu ir pieno pakaitalais, specialiais pašarais“, – tvirtina Estijos veisėjų asociacijos valdybos pirmininkas.

Pagal EK siūlomas taisykles verslo subjektai turės 5 metus prisitaikyti prie kai kurių naujų priemonių, kurioms reikia ilgesnio planavimo ir investicijų. Kai kurios transporto įmonės turės pakeisti savo sunkvežimius ir investuoti į juos, kad vienam gyvūnui būtų daugiau vietos.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.