Čia į pagalbą ateina „sumaniųjų kaimų“ iniciatyva. Ją galima palyginti su tiltu, jungiančiu vietos gyventojų siekius su šiuolaikiniais pokyčiais. Vietoj to, kad lauktų nurodymų iš viršaus, ši iniciatyva suteikia galimybę vietos bendruomenėms, verslui, savivaldybėms ir kitoms organizacijoms kartu kurti inovatyvius sprendimus, gerinančius gyvenimo kokybę kaime.
Skaitmeniniai sprendimai, naujos paslaugos, socialinės inovacijos, bendruomeninis ir socialinis verslas bei aplinkosauginiai projektai leidžia kurti patrauklesnes, konkurencingesnes ir atsparesnes kaimo vietoves.
Lietuvos kaimo vietovėse bus tęsiamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Sumanieji kaimai“ įgyvendinimas. „Įvertinę pirmųjų kvietimų patirtį, atnaujinome priemonės įgyvendinimo taisykles. Siekėme ne tik supaprastinti sumanaus kaimo strategijų rengimą, sumažinti administracinę naštą, bet ir sudaryti geresnes sąlygas kokybiškiems projektams įgyvendinti“, – sako Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė.
Pasak I. Javičienės, per pirmuosius kvietimus paaiškėjo, kad vietos veiklos grupės ir projektų vykdytojai susiduria ne tik su sumanaus kaimo strategijų rengimo modelio įgyvendinimo sunkumais, bet ir su praktiniais projektų idėjų pritraukimo bei atrankos iššūkiais.
Todėl atnaujintose taisyklėse dabar daug daugiau lankstumo. Vienas svarbiausių pakeitimų – atsisakyta reikalavimo, kuris vertinimo metu ribojo galimybes keisti strategijoje numatytus projektus, jei jų vertė viršydavo nustatytą ribą. „Praktika parodė, kad toks apribojimas apsunkino strategijų įgyvendinimą. Kai kada pareiškėjai iš viso atsisakydavo dalyvauti kvietime“, – pastebi I. Javičienė.
Nauja ir tai, kad dabar vietos veiklos grupės parengtą sumanaus kaimo strategiją turi sudaryti ne mažiau kaip trys tarpusavyje susiję projektai, kurie kartu spręstų konkrečią vietos problemą ir turėtų ilgalaikį poveikį bendruomenei.
Svarbus pokytis numatytas ir projektams, skirtiems vietos bendruomenių atsparumui didinti. Nuo šiol tokius projektus įgyvendinančioms nevyriausybinėms ar bendruomeninėms organizacijoms paramos intensyvumas gali siekti iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
„Tokiu būdu mes siekiame paskatinti bendruomenes aktyviau investuoti į sprendimus, kurie stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms, didina vietos gyventojų saugumą, skatina savitarpio pagalbą ir prisideda prie tvaresnių bei atsparesnių kaimo vietovių kūrimo“, – ministerijos sprendimą aiškina I. Javičienė.
Strategijas pagal intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“ planuojama priimti nuo rugsėjo 14 d. iki lapkričio 13 d., tad jau dabar vietos veiklos grupės, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslo atstovai ir kiti potencialūs partneriai kviečiami ruoštis naujam kvietimui.
„Rekomenduojame iki kvietimo pradžios įvertinti teritorijos poreikius, suburti partnerystes ir parengti tarpusavyje susijusių projektų idėjas. Ankstesnių kvietimų patirtis rodo, kad didžiausią pridėtinę vertę kuria ne pavienės investicijos, o strategiškai suplanuoti projektai, kurie sprendžia konkrečias vietos problemas ir prisideda prie ilgalaikės kaimo vietovių plėtros“, – sako I. Javičienė.
Priemonės biudžetas šįkart sudaro apie 5,2 mln. Eur. Tai suteiks puikią galimybę dar daugiau Lietuvos regionų pasinaudoti sumanių kaimų modelio teikiamomis galimybėmis.
Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacija (Dzūkijos vietos veiklos grupė) jau daugiau nei dvidešimt metų vienija Lazdijų krašto žmones, verslininkus ir bendruomenes tam, kad visiems čia būtų geriau gyventi.
Per šį laiką per įvairias priemones į rajoną pavyko pritraukti virš 5,5 mln. eurų investicijų. Už šiuos pinigus buvo suremontuoti bendruomenių namai ir kultūros erdvės Kapčiamiestyje, Seirijuose, Veisiejuose bei kitur, sutvarkytos sporto aikštelės, pagerintas paslaugų teikimas ir paremtas smulkusis verslas bei įvairios bendruomenių iniciatyvos.
Šiandien Dzūkijos VVG žengia dar toliau – jos naujosios sumanių kaimų strategijos „Socialinių ir ekonominių galimybių plėtra Meteliuose“, siekiančios daryti ilgalaikį poveikį regionui, įgyvendinimas jau įsibėgėja. Pasak jos pirmininkės Editos Gudišauskienės, dabar didelis dėmesys skiriamas gyvenimo kokybės ir vietos patrauklumo didinimui modernizuojant Metelių kaimą bei plečiant maisto produktų ir būtinųjų paslaugų prieinamumą vietos gyventojams bei turistams.
Taip pat ieškoma būdų, kaip per turizmą ir amatus padėti žmonėms gauti daugiau pajamų bei aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.
Vykdant ateities darbus, bus taupoma energija ir naudojama švaresnė saulės energija. Pasak Editos, vienas įdomesnių sumanymų – atgijęs nenaudojamas pastatas, kuriame atsiras vietos lėtojo turizmo paslaugoms ir moderniam sumanaus kaimo centrui, sujungiančiam skaitmenines naujoves bei draugišką aplinkai veiklą. Tokios iniciatyvos rodo, kad kai bendruomenė, verslas ir valdžia dirba išvien, kaimo vietovės tampa šiuolaikiškos ir patrauklios gyventi bei kurti.
Nr. 127/1