Susitikimas prezidentūroje – reikšmingas įvykis žemės ūkiui

Prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Ramūnas DILBA:

„Prezidentas G. Nausėda itin pozityviai vertina susitikimą ir besitęsiantį dialogą su žemdirbių bendruomene. „Žemės ūkis yra strateginis valstybei sektorius, esmingai prisidedantis ne tik prie ekonominio šalies augimo, bet ir labai svarbus socialine bei valstybės saugumo užtikrinimo prasme. Apsirūpinimas maistu, maisto saugumas, regionų gyvybingumas, kartų kaitumas, kaimo plėtra – tokie pat svarbūs žemės ūkio politikos uždaviniai, kaip ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas, didesnės pridėtinės vertės kūrimas“, – kalbėjo prezidentas.

Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas BŽŪP naujosios ES DFP kontekste aptarti. Šalies vadovo žodžiais, BŽŪP finansavimas turi atspindėti pagrindinius sektoriaus iššūkius. Prezidentas priminė, jog derantis dėl dabartinės finansinės perspektyvos, vienas svarbiausių buvo tiesioginių išmokų dydžio klausimas.

„Šiandien žemės ūkio ministro pristatyti duomenys parodė, kad pasiūlymas dėl naujos finansinės perspektyvos nedera su išorinės konvergencijos užbaigimo poreikiu. Džiugu, jog ankstesnėse derybose 2020 m. pavyko išsiderėti didesnes tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams. Šiandien vėl turime konsoliduoti bendras pastangas derantis dėl naujos finansinės perspektyvos“, – teigė Lietuvos vadovas, taip pat pabrėžęs būtinybę skirti ypatingą dėmesį Rytų pasienio regionams, taip pat ir per papildomą paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei. Prezidentas akcentavo, kad tik bendromis pastangomis galime pasiekti norimų rezultatų.

Susitikimo metu taip pat buvo aptartos pieno supirkimo kainos. Šalies vadovas ragino ieškoti sprendimų, tarp jų ir ilgalaikių, kurie padėtų ūkiams išlaikyti stabilumą, ypač rinkų svyravimo bei krizių laikotarpiu.“

Žemės ūkio ministras Andrius PALIONIS:

„Šios savaitės politiniame kontekste vienu svarbiausių įvykių žemės ūkio sektoriui tapo prezidentūroje vykęs susitikimas tarp prezidento G. Nausėdos, žemės ūkio ministro bei žemdirbių organizacijų atstovų. Diskusijos ašis – būsimas 2028–2034 m. ES finansinis laikotarpis ir jame numatyti BŽŪP pokyčiai, kurie Lietuvai kelia rimtų iššūkių.

Susitikime akcentavau paprastą, bet esminę problemą – siūlomas finansavimo modelis ne tik neužtikrina tolesnės konvergencijos, bet gali ją net sumažinti. Jei dabartiniu laikotarpiu Lietuva artėja prie 79 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, naujajame laikotarpyje šis rodiklis gali smukti iki 76 proc. Tai reikštų akivaizdų regresą ir turėtų neigiamą poveikį visam žemės ūkio sektoriui. Tai yra vienas didžiausių konkurencijos iškraipymų ES, nes Lietuvos ūkininkai, gaudami mažesnes išmokas, privalo laikytis tų pačių aplinkosauginių įsipareigojimų, kaip ir kitų šalių žemdirbiai.

Taip pat išskyriau struktūrinius BŽŪP pokyčius. Mat iki šiol veikusi dviejų ramsčių sistema – tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra – buvo aiški ir prognozuojama, tačiau naujasis EK pasiūlymas ją keičia iš esmės. Numatyta tik dalis garantuoto finansavimo žemės ūkiui, o dėl likusių lėšų sektoriui tektų konkuruoti su kitomis sritimis. Tai mažina finansinį stabilumą ir kelia papildomą neapibrėžtumą ūkininkams.

Ne mažiau svarbus mano akcentas – bendras finansavimo mažėjimas. EK siūlo Lietuvai skirti apie 20 proc. mažiau lėšų – kiek daugiau nei 4,38 mlrd. Eur. Nors šios lėšos apimtų tiek tiesiogines išmokas, tiek kaimo plėtros priemones – investicijas, paramą jauniesiems ūkininkams, smulkių ūkių stiprinimą, – mažesnis biudžetas reikštų ribotesnes galimybes skirti lėšų tiek modernizacijai, tiek regionų plėtrai.

Pasitarime kalbėdamas apie strateginius tikslus, aiškiai įvardijau siekį – iki 2034 m., kai Lietuva bus ES narė jau tris dešimtmečius, tiesioginių išmokų konvergencijos klausimas turėtų būti galutinai išspręstas. Tai būtų ne tik ekonominis, bet ir politinis teisingumo principo įgyvendinimas.

Pabrėžiau ir vienybės svarbą. Lietuva kartu su Latvija ir Estija jau yra pasirašiusi bendrą rezoliuciją dėl BŽŪP ateities, o socialiniai partneriai koordinuoja veiksmus su kitomis regiono šalimis, įskaitant Suomiją. Viena valstybė tokių tikslų nepasieks – būtinas bendras regioninis spaudimas ir suderinta pozicija. Būtent todėl susitikime prezidentui buvo pristatyti svarbiausi sektoriaus lūkesčiai, tikintis, kad jis juos gins artėjančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Turėtų būti visiems aiški žinia – be didesnio finansavimo ir nuoseklios konvergencijos Lietuvos žemės ūkio sektorius rizikuoja prarasti konkurencingumą. Todėl artimiausios derybos Briuselyje bus kritiškai svarbios – nuo jų priklausys, ar sektorius judės į priekį, ar susidurs su stagnacija ir augančiais iššūkiais.“

LŽŪT pirmininkas, LPGA prezidentas Jonas VILIONIS: 

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Redakcijos ir LR prezidentūros nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.