Sutaupyti gali kiekvienas ūkininkas – praktinis renginys atskleis bearimio ūkininkavimo galimybes

LIFE integruotojo projekto ,,Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva vykstančio renginio metu ūkininkas Augustas Masevičius pasidalins savo patirtimi ir įžvalgomis apie tiesioginės sėjos taikymą derlingose Zanavykų apylinkės žemėse, išmoktas pamokas bandant įvairias sėjomainas ir atsisakant cheminių produktų. Vytauto Didžiojo universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorius dr. Vaclovas Bogužas pasidalins mokslinėmis įžvalgomis apie bearimių technologijų taikymo tobulinimą ir regeneracinės žemdirbystės galimybes. Andrius Venckus, Aplinkos projektų valdymo agentūros Modernizavimo fondo projektų grupės projektų atstovas, supažindins su kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias priemonės rezultatais ir pasitaikomomis klaidomis paraiškose. Dalyviai taip pat turės galimybę apžiūrėti techniką, naudojamą bearimiam ūkininkavimui.

Detali renginio programa skelbiama Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje, o norintys dalyvauti kviečiami užsiregistruoti užpildant dalyvio anketą: https://forms.office.com/e/70NKeshSue.

Vietų skaičius ribotas.

Ūkininkavimo būdas, padėsiantis sutaupyti

Ilgalaikėje perspektyvoje bearimis ūkininkavimas leidžia sumažinti išlaidas degalams, technikos remontui, eksploatacinėms medžiagoms bei žmogaus darbo laikui. Gerėjanti dirvožemio kokybė padidina auginamų kultūrų derlingumą ir sumažina priklausomybę nuo išorinių veiksnių, tokių kaip klimato reiškiniai, bei nuo išorinių išteklių – sintetinių trąšų ar pesticidų. Remiantis atliktos studijos duomenimis, tiesioginės sėjos technologijoje degalų sąnaudos gali sumažėti nuo 32 % (auginant žirnius ir pupas) iki 57 % (auginant vasarinius rapsus), o dėl mažesnių degalų sąnaudų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos gali sumažėti nuo 1,5 iki 2,4 kartų.

Pagerės dirvožemio kokybė

Bearimis ūkininkavimas sukuria palankias sąlygas dirvožemio sveikatinimui ir biologinės įvairovės plėtotei, mažina vandens bei oro taršą. Dirva, padengta organinėmis liekanomis ir augalais, išlaiko geresnę struktūrą ir yra apsaugota nuo vėjo bei vandens erozijos. Grafikuose matyti, kad dirvožemyje, kuriame taikoma tiesioginė sėja, sliekų skaičius ir jų masė yra itin dideli (iki 235 g/m²), kai tuo tarpu dirbamoje žemėje šis rodiklis tesiekia vos 30 g/m². Daugiametėje pievoje, kurioje žemė taip pat nedirbama, sliekų masė siekia net 280 g/m² – tai rodo, kad bearimės technologijos sudaro sąlygas gausiai dirvožemio gyvūnijai.

Be to, vandens susigėrimo greitis dirvožemyje, kai taikomas no-till (tiesioginės sėjos) metodas su dideliu biologinės įvairovės lygiu ir be chemijos, siekia net 762 mm/val., gerokai lenkdamas dirbamos žemės rodiklius. Tai reiškia, kad tokia dirva daug geriau sulaiko kritulių vandenį, sumažina paviršinių nuotėkių riziką ir gerina augalų aprūpinimą drėgme.                                                        
Bearimis ūkininkavimas padeda mažinti ir anglies dvideginio nuostolius. Matavimai rodo, kad CO₂ praradimai per 24 valandas po dirvos įdirbimo tiesioginės sėjos (no-till) atveju yra mažiausi – apie 500 kg/ha, kai tuo tarpu gilesnis dirvos įdirbimas iki 28 cm sukelia net iki 1620 kg/ha nuostolių. Tai rodo, kad mažesnis dirvos judinimas leidžia išlaikyti daugiau anglies dirvoje, taip prisidedant prie klimato kaitos švelninimo.

Ūkininkai skatinami rinktis bearimes technologijas

Skatinant tvaresnį žemės ūkio kultūrų auginimą per Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano ekologinę schemą papildomai skiriamos priemokos: už tiesioginės ir juostinės sėjos būdu auginamus žemės ūkio augalų plotus - po 66 Eur/ha, o už minimalaus dirbimo pasėlių plotus – po 20 Eur/ha.

Norintiems daugiau sužinoti apie tvarų ūkininkavimą augalininkystėje rekomenduojame atvykti į bearimių technologijų lauko dieną Gustainiškiuose, o prieš tai pasiklausyti tinklalaidės epizodo apie tvarius sprendimus žemės ūkyje:

 Daugiau informacijos suteiks:

LR Žemės ūkio ministerijos LIFE IP EnerLIT projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ koordinatorius Aleksas Bukinas, tel. +370 664 87477, el. p. aleksas.bukinas@zum.lt

APVA fotoinformacija