Tai, ko nežinojote apie žirnių auginimą – iš praktikų lūpų

Sėjami keliskart per sezoną

Žirnius skaniai kremta ne tik vaikai, jie labai naudingi ir suaugusiesiems. Žirniuose tiek daug angliavandenių ir baltymų, kad jie beveik prilygsta mėsai, taigi gali iš dalies pakeisti maisto produktus, kurių nevartoja veganai ar vegetarai. Be to, juose gausu cukraus, vitaminų, mineralinių druskų, ypač fosforo, kalcio, geležies. Tad jeigu žirnių darže dar nėra, verta paieškoti saulėtos vietos, nerūgščios ir neužmirkstančios dirvos, gerai ją supurenti ir įberti sėklų.

Nors įprastais metais ankstyvoji žirnių sėja prasideda balandžio pradžioje, norint pratęsti derlių, galima jų sėti kelis kartus. Ukmergės rajone, Žalgirių kaime ekologinį ūkį puoselėjanti Genovaitė Sakalauskienė pirmuosius jau pasėjo, antrąkart planuoja sėti gegužę. „O rudeniniam derliui paskutiniuosius žirnius sėsime liepos pabaigoje. Bet jeigu norisi derliaus turėti nuolat, galima sėti dažniau nei triskart“, – pataria ūkininkė.

Viena iš šiemet ūkyje pasėtų veislių yra labai ankstyva ‘Oskar‘. Iki 80 cm aukščio užaugantys augalai ima duoti derlių po 60 dienų daigams sudygus. Augintojai ši veislė patinka, nes gausiai dera ir užaugina dideles, apie 9 cm ilgio ankštis, kuriose subręsta po 10–12 stambių tamsiai žalių žirnelių. Ankštys ir žirneliai skanūs tiek šviežūs, tiek konservuoti ar šaldyti.

Pasėti žirniai sudygsta per 10–14 dienų.

Norintieji gardžiuotis šviežiu žirnių derliumi kasdien ir ketinantieji sėti vienos veislės žirnių į dirvą sėklų gali įberti kas 10 dienų – jie užaugs skirtingu metu ir pakeis vieni kitus. O sėjant skirtingų veislių žirnius, vienu kartu patariama sėti ir ankstyvesnių, ir vėlyvesnių veislių.

Kaip išsirinkti veisles?

Pasiteiravus, kokių veislių žirniai tinkamesni valgyti švieži, o kuriuos verta šaldyti ar konservuoti, UAB „Sėkluva“ direktoriaus pavaduotoja Rasa Davidavičienė teigė, kad šiuo aspektu didelio skirtumo tarp veislių nėra. „Bet esu pastebėjusi, kad dažnai daržininkai ankstyvąsias veisles renkasi valgyti šviežias, ir ne tik žirnelius, bet ir ankštis“, – sakė pašnekovė, primindama, kad sodyboms tinka vadinamosios daržo veislės: raukšlėtieji ir cukriniai žirniai. Pastaruosius skanu valgyti ir su ankštimis, nes jose nėra pergamentinio sluoksnio.

Paprastai veislės skirstomos į labai ankstyvas, ankstyvas, vidutiniškai ankstyvas, vėlyvas, vidutiniškai vėlyvas. Taigi tą pačią dieną pasėję skirtingo ankstyvumo veislių, iki pat rudens turėsime šviežių ankščių. Net galime gana tikslai apskaičiuoti, kiek skirtingo ankstyvumo veislių verta sėti. Trumpiausiai bręsta ankstyvosios veislės, 45–60 dienų daigams sudygus, vidutinio ankstyvumo derliaus sulauksime po 60–70 dienų, o vėlyvųjų veislių žirnių galime tikėtis po 80–90 dienų.

Kiek daugiau patirties turintys daržininkai tikriausiai yra pastebėję, kad ankstyvesnės, greičiau bręstančios veislės yra ir gerokai žemesnės. Pačios žemiausios siekia vos 60 cm, kiek aukštesnės užauga iki 80 cm, na o vėlyviausios stiebiasi net iki 2 m ar 2,5 m. Be to, žemaūgių veislių augalai ankštis sunokina daugmaž vienu metu, o aukštaūgės dera palaipsniui ir, kai apatines ankštis jau galime skinti, aukščiau jos dar tik formuojasi, o viršūnėje tuo metu skleidžiasi žiedai. Šios žirnių savybės, pasak R. Davidavičienės, svarbu, kai norima derėjimo laiką taip suderinti, kad žirniais būtų galima gardžiuotis kasdien ir dar liktų atsargoms žiemai.

Dėmesio vertos veislės

Tiek ekologiniame ūkyje daržininkaujanti G. Sakalauskienė, tiek įmonės ‘Sėkluva‘ atstovė R. Davidavičienė pastebi, kad labiausiai geidžiamos dideles ankštis ir stambius žirnelius užauginančios veislės. Iš ankstyviausių itin populiari ‘Premium‘, taip pat ‘Gloriosa‘, geros ir kiek vėliau ankštis subrandinančios ‘Utrillo‘ ir ‘Progress N.9‘.

Besidairantiesiems labai ankstyvų veislių, R. Davidavičienė rekomenduoja pabandyti ‘Spartakus‘ ir ‘Korvin’.

Iš vėlyvųjų veislių įdomi vijoklinė ‘Telefon‘. Ji pradeda derėti bene vėliausiai, bet mėgstama dėl to, kad tinka pergolėms, tvoroms, pavėsinėms apželdinti, gali augti ir kabindamasi į sieną.

„Labai įdomios veislės, kurių augalai stipriai sukimba ūsais ir gana tvirtai laikosi, net nereikia atramų, – apie išskirtine savybe pasižyminčius žirnius užsiminė R. Davidavičienė. – Šie žirniai užaugina mažai lapų, užtat pakitusių lapų, vadinamųjų ūsų, gausu ir augalai tvirtai susiveja vienas su kitu visoje lysvėje. Pakanka į žemę įsmeigti kelis kuoliukus ir visus žirnius apjuosti viena virvute, kad, stipresniam vėjui papūtus, visa eilė nesugultų ant žemės. Viena iš tokių veislių yra daržininkams jau žinoma ‘Markana‘, iš naujesnių – čekiška ‘Kudrnač‘ ir prancūziška ‘Sultana‘.“

Trumpi veislių aprašymai, tikimės, padės išsirinkti veisles:

‘Premium‘ – labai ankstyva derlinga raukšlėtųjų žirnių veislė, atspari ligoms. Žirnelius tinka vartoti šviežius ir konservuoti. Augalai neaukšti, 60–65 cm, derėti pradeda po 58–60 dienų nuo sėjos. Ankštys žalios, subrandina 7–8 didelės ar labai didelės sėklos.

‘Sienna‘ – labai ankstyva raukšlėtųjų žirnių veislė, prisitaikiusi ankstyvo pavasario orams – pakanti šalčiui. Ankštys ilgos, žalios, bukos, nuimant vienodos spalvos. Vartojimui subręsta per 63 dienas nuo sudygimo. Žirnelius tinka vartoti šviežius ir šaldyti.

‘Korvin‘ – labai ankstyva raukšlėtųjų žirnių veislė. Augalai 62–65 cm aukščio, atsparūs ligoms, duoda gausų derlių. Ankštys 8–10 cm ilgio, jose subręsta po 7–9 sėklas. Derėti pradeda po 55–60 dienų nuo sudygimo. Švieži žirneliai dideli, iki 1 cm skersmens, tamsiai žali, labai skanūs ir saldūs.

‘Oskar‘ – labai ankstyva čekiška raukšlėtųjų žirnių veislė, vartojimui subręsta per 68 dienas. Augalai 70–80 cm aukščio, išsiskiria gausiu derliumi. Ankštys apie 9 cm ilgio, jose subręsta po 10–12 stambių tamsiai žalių žirnelių. Tinka vartoti šviežius, konservuoti ir šaldyti.

‘Spartakus‘ – viena ankstyviausių veislių, derėti pradeda labai anksti, maždaug po 52–57 dienų nuo sudygimo, itin atspari miltligei. Augalai išaugina daug ankščių, jose subręsta po 6–7 vidutinio dydžio sėklas. Švieži žirneliai tamsiai žali, maždaug 8,2– 9,5 mm skersmens.

‘Gloriosa‘ – ankstyva derlinga raukšlėtųjų žirnių veislė. Augalai 65–75 cm aukščio, ankštys ilgos, žalios, subrandina po 7–8 stambius žirnelius. Tinka vartoti šviežius, šaldyti, konservuoti. Sunokusios sėklos raukšlėtos, žalsvai baltos.

‘Utrillo‘ – vidutiniškai ankstyva raukšlėtųjų žirnių veislė. Augalai 70–80 cm aukščio. Ankštys 12–13 cm ilgio, kiekvienoje subręsta maždaug po 10 raukšlėtų sėklų. Žirneliai stambūs, labai saldūs.

‘Kudrnač‘ – vidutiniškai ankstyva raukšlėtųjų žirnių veislė. Ankštys skinamos po 80 dienų nuo sėklų sudygimo. Augalai 60–80 cm aukščio, turi mažai lapų, tarpusavyje sukimba gausybe ūsų, todėl tinkami auginti be atramų. Ankštys apie 9 cm ilgio, subrandina po 8–10 sėklų.

‘Sultana‘ – ypatinga, vidutiniškai ankstyva raukšlėtųjų žirnių veislė iš Prancūzijos. Augalai tarpusavyje sukimba ūsais, tinkami auginti be atramų. Ankštys 11–12 cm ilgio, tamsiai žalios, subrandina po 10–11 sėklų

‘Markana‘ – geriausia Vokietijos firmos „Sperli" vidutiniškai ankstyva raukšlėtųjų žirnių veislė. Augalai neaukšti, atsparūs ligoms, turi mažai lapų, tarpusavyje sukimba ūsais, todėl auginami be atramų. Ankštys stambios, tamsiai žalios. Žirneliai raukšlėti, balti su žalsvu atspalviu, labai gero skonio.

‘Progress N. 9‘ – vidutiniškai vėlyva raukšlėtųjų žirnių veislė, derėti pradeda po 62–67 dienų nuo sėjos. Augalai žemi, 50–55 cm aukščio. Ankštys tiesios, apie 10 cm ilgio, jose subręsta 8–9 raukšlėtos sėklos.

‘Telefon‘ – mėgėjiška vėlyva raukšlėtųjų žirnių veislė iš Lenkijos. Augalai aukšti, siekia 1,5–2,5 m. Jiems reikalingos atramos. Derėti pradeda po 100–110 dienų nuo sėjos. Dera ilgai ir gausiai. Ankštys stambios, 10–11 cm ilgio. Žirneliai dideli ir saldūs.

Atsparūs permainingiems orams

Ruošiantis sėti žirnius anksti pavasarį, svarbu sulaukti, kol dirvos temperatūra pasieks +4 °C. Tokios, pasak pašnekovės, žirniams pakanka, kad pradėtų dygti: „Bet kai kurios veislės tokios temperatūros bijo. Viena iš tokių yra ‘Utrillo‘, užtat čekiška veislė ‘Sienna‘ labai pakanti žemai temperatūrai ir, apkritai, gerai atsilaiko prieš nepastovų lietuvišką pavasario orą. Jeigu temperatūra kaip šiemet anksti pavasarį smarkiai pakilo, po to staiga atšalo, o žirniai jau pasėti, tai šiai veislei tokie svyravimai nekenkia.“ Prie žemai temperatūrai atsparių veislių dar galima priskirti ‘Spartakus‘ ir ‘Korvin‘.

Kita vertus, jeigu pasėtos veislės nėra labai atsparios orų permainoms, žirnius galima pridengti agroplėvele, iš lankų pastatyti laikiną priedangą. „Yra daržininkų, žirnius auginančių net šiltnamiuose. Ir pati esu tai išbandžiusi. Šiemet nešildomame šiltnamyje jų buvo galima pasėti jau kovo pabaigoje. Kol bus galima sodinti pomidorus, agurkus, paprikas, baklažanus ar kitas šilumą mėgstančias daržoves, ankstyvieji žirniai spės subrandinti savąjį derlių“, – dar vieną išeitį R. Davidavičienė siūlo tiems, kurie nori kuo anksčiau pavasarį užsiauginti šviežių daržovių.

Ko žirniams reikia labiausiai reikia?

Atsakydamos į šį klausimą ir J. Sakalauskienė ir R. Davidavičienė pirmiausia užsimena apie drėgmę. Nors žirniai nemėgta sunkios užmirkstančios dirvos, jiems žydint ir auginant ankštis vandens trūkumas gali stipriai pakenkti – suprastės derliaus kokybė ir kiekis. Jeigu lietaus pašykšti gamta, pagirdyti augalus turės pats daržininkas.

Dirvai žirniai nėra išrankūs, auga bet kokioje neutralioje dirvoje, žinoma, derlingesnėje derlius bus didesnis. Prieš sodinant ją reikia gerai ir gana giliai išpurenti. Ir nereikėtų šiems vertingiems augalams pagailėti saulėtos vietos, pavėsyje jie augs nenoriai.

Sėjant žirnius svarbu tarp eilių palikti 15–20 cm tarpus, o tarp žirnių pakaks 5–6 cm – toliau vieną nuo kito sodinkite aukštesnes veisles. Sėklas berkite į 3–4 cm, jeigu dirva sunkesnė, arba 5–6 cm gylio griovelius, jei dirva normali.

Ankštiniai augalai, taip pat ir žirniai, laukuose paprastai sėjami, kai norima praturtinti dirvą azotu, mat ant šių augalų šaknų, pasak R. Davidavičienės, gyvena azotą fiksuojančios bakterijos. „Tačiau pradžioje, kol žirniai įsitvirtina ir pradeda augti, ir patiems praverčia papildomas azoto kiekis, todėl prieš sėjant verta dirvą juo praturtinti“, – pataria pašnekovė.

Ligos ir kenkėjai

Žirniai nėra reiklūs augalai, deja, nemėgsta vėsių, drėgnų orų – tada ir ligos labiau puola (dažniausiai miltligė, šaknų puvinys). Nepalankūs orai paprastai nusistovi rudenėjant. R. Davidavičienė pastebi, kad pavasarinius temperatūros svyravimus lengviau pakenčiančios veislės, atsparesnės ir ligoms. O gera žinia daržininkams – žirniai yra trumpos vegetacijos augalai, todėl ligos nespėja jiems stipriai pakenkti. Kuo ankstyvesnė veislė, tuo greičiau augalas baigia derėti, o po to jį geriau išrauti.

Kiek sunkiau kontroliuoti kenkėjų „darbą“. Žirniams pavojingiausi vaisgraužiai ir lapsukiai. Šių kenkėjų vikšrai žiemoja žemėje, o pavasarį, kai žirniai pradeda žydėti, iš kokonų išskrenda jų drugeliai. Ant žirnių lapų, žiedų ir stiebų jie sudeda kiaušinėlius, iš kurių po 5–10 dienų iššliaužę vikšrai įsigraužia į ankščių vidų ir minta jaunomis žirnių sėklomis. Atvėrę tokią ankštį sakome, kad žirniai sukirmiję.

Norint apsaugoti nuo vaisėdžių, reikia sėti kuo anksčiau.

Nenorintiems naudoti žirnius saugančių cheminių priemonių R. Davidavičienė siūlo rinktis ankstyvesnes veisles – pastebėta, kad jas šie kenkėjai pažeidžia mažiau nei vėlyvąsias. Mažiau nukenčia ir anksčiau pasėtosios. Ankstyvųjų veislių vegetacija trumpesnė, todėl norint išvengti ligų ir valgyti žirnius visą sezoną, šias veisles verta sėti kelis kartus.

Apsaugoti žirnius padės ir sėjomaina. Nereikėtų ankštinių daržovių 4 ar 5 metus iš eilės auginti toje pačioje vietoje. Ten, kur augo žirniai, bus galima sodinti lapines, prieskonines, kopūstines daržoves: salotas, špinatus, rūgštynes, bazilikus, krapus, petražoles, pipirnes, kopūstus, lapinius kopūstus, žiedinius kopūstus, brokolius.

Nuo vaisgraužių žirnių derlių apsaugoti padės ir tarp žirnių įsėtos baltosios garstyčios – jose esantys fitonicidai atbaido šiuos kenkėjus.

Rasos DAVIDAVIČIENĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.