Taupyti trąšas ar ieškoti kitų sprendimų?

Trąšos – derliaus garantas

„Nors apie trąšas yra įvairių nuomonių, jos yra ne kas kita, kaip maisto medžiagos, kuriomis maitinasi augalai. Medžiagos, kurias įprastai vadiname trąšomis, tokios kaip azotas, fosforas, kalis, magnis, siera ir kitos, yra grūdų sudėtyje. Kilograme grūdų jų rastume apie 40–46 g, o viename hektare augančiuose augaluose šios medžiagos susidarytų apie 700–800 kg“, – teigia vienos didžiausių šalyje žemės ūkio įmonės „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys.

Jo teigimu, jeigu žemdirbys nori užauginti sveikus augalus ir gauti kokybišką derlių, jis turi žinoti, kiek įvairių medžiagų yra jo dirbamoje dirvoje. Jeigu jų trūksta – rekomenduojama žemę tręšti.

Įmonės vadovo nuomone, be trąšų derlius bus toks, kad ūkininkui neatsipirks jo darbas. Jeigu tręšiant yra laikomasi rekomendacijų, žaliojo kurso reikalavimų, užauga sveiki augalai, o iš jų gaminamas sveikas maistas žmonėms.

Pastaruoju metu žemdirbių auditorijose diskutuojama apie trąšų poreikį, kainas, kurių pasiutpolkę įsuko Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir su tuo susijusios tarptautinės sankcijos šalims agresorėms.

Energetikos krizė turi įtakos žemės ūkio sektoriaus veiklai. Azotinės trąšos yra gaminamos naudojant dujas, kurios yra ypač brangios. Daugelis Europos Sąjungos azotinių trąšų gamyklų yra sustabdžiusios darbą, o tai žemdirbiams kelia didelį nerimą.

Populiariausia trąša – amonio salietra. Ją galima naudoti pavasarį prieš sėją arba vegetacijos metu papildomam tręšimui visiems augalams. Šią trąšą pavasarį reikėtų naudoti žiemkenčiams, pievoms, ganykloms, vasarinėms kultūroms tręšti.

Amonio salietra aprūpina augalą reikiamu azoto kiekiu, kuris yra ypač svarbus intensyvaus augalo augimo periodu. Patręšus sparčiau vystosi šaknys, augalas greičiau apsirūpina maisto medžiagomis, paspartėja augalo augimas ir vystymasis. Javams rekomenduojama 400–700 kg/ha, bulvėms – 200–400 kg/ha, rapsams – 250–600 kg/ha, pievoms – 400–500 kg/ha. Pastaruoju metu kai kurios trąšomis prekiaujančios bendrovės azoto trąšas importuoja iš už Atlanto, tačiau tai didina jų kainas, kas vėliau atsilieps išaugusiems augalininkystės produktų gamybos kaštams.

Lėtėjanti trąšų gamyba

Kaip teigia UAB „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas, nuo energetikos krizės pradžios gamtinių dujų kaina pakilo daugiau nei 500 proc., palyginti su prieš metus buvusiu lygiu. M. Vasiliausko teigimu, visa Europos trąšų rinka siekia apie 35 mln. t, iš kurių 70 proc. sudaro azoto trąšos. Skaičiuojama, kad Europoje trąšos gaminamos tik 40 proc. pajėgumu. Esant dabartinei situacijai, kai dujų kainos Europoje yra 8–10 kartų didesnės nei JAV, Europos gamintojai negali konkuruoti pasaulinėje rinkoje, ypač tie, kurie negali importuoti amoniako iš trečiųjų šalių.

Trąšų rinkoje susidariusi situacija turi didelės įtakos auginamų grūdų savikainai. Lietuvoje skaičiuojama, kad
2023 m. derliaus bendra savikaina vienam hektarui perkops 2 tūkst. Eur ribą, t. y. bus 40 proc. didesnė nei praėjusį sezoną. Toks žemės ūkio produkcijos savikainų augimas atsilieps visoje maisto gamybos grandinėje.

„Trąšų kainos rinkoje svyruoja kasdien, todėl labai sunku prognozuoti, kokios jos bus rytoj ar po mėnesio, – kalba UAB „Agrokoncernas“ direktorius E. Šakys. – Šiandien pastebime tendenciją, kad nors dujų kainos mažėja, kainas diktuoja ne žaliavos, o trąšų paklausa ir pasiūla rinkoje. Europoje trąšas gaminančių fabrikų gamybos apimtys yra sumažintos iki minimumo, o tai irgi turi įtakos trąšų kainai. Dauguma ekspertų, kurie seka situaciją Europoje, teigia, kad ūkių aprūpinimas trąšomis yra net 30–40 proc. mažesnis, nei turėtų būti, nors piečiau esančiose valstybėse darbai prasidės jau netrukus. Todėl kyla labai daug klausimų, į kurias ES šalis gamyklos transportuos savo produkciją. Pavyzdžiui, tokios šalies kaip Lenkija trąšų poreikis yra 5–6 mln. t per metus. Lenkijos gamintojai gamina minimaliai, todėl sunku pasakyti, kiek esama situacija paveiks produkcijos kainas.“

Ūkių perspektyvos

E. Šakio teigimu, esant tokiai neapibrėžtai situacijai, labai gelbėja ilgalaikė bendrovės strategija, kuri yra nukreipta į mokslu pagrįstus, kokybiškus, saugius ir praktikoje patikrintus sprendimus. „Patys esame žemdirbiai, todėl dirbdami koncentruojamės į sprendimus ir įrankius, kurie padeda efektyvinti ūkio darbą ir užtikrinti gausų bei sveiką derlių ekonomiškai geriausiomis sąlygomis, – pasakoja E. Šakys. – Sukaupta patirtimi nuosekliai dalijamės ir su savo klientais. Šiais laikais žemės ūkyje yra žymiai svarbiau ne ką ir už kiek nupirkti, o žinoti, kokius sprendimus priimti, kad žemdirbys galėtų ekonomiškai užauginti gausų ir sveiką derlių, o vartotojai būtų aprūpinti sveiku maistu. Džiaugiamės ir tuo, kad mūsų klientai ūkininkai palaiko vertybes ir neperka pigesnių produktų iš šalių agresorių, kurių rinkoje, deja, taip pat yra. Tačiau, remdamiesi savo ilgamete, šiemet jau 30 metų siekiančia patirtimi, neabejojame, kad ilgalaikėje perspektyvoje labiausiai seksis tiems, kurie žengia koja kojon su mokslu, inovacijomis, progresyviu požiūriu ir vadovaujasi vertybėmis.“

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.