Tautą maitinantis žemės ūkis naikina aplinką?

Keliolika su aplinkosauga susijusių  nevyriausybinių organizacijų neseniai kreipėsi į Prezidentą, premjerę, Seimo Kaimo reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetus, žemės ūkio ir aplinkos ministrus, ragindamos „užkirsti kelią aplinkosaugai žalingiems sprendimams“, kurie, pasak jų, šiuo metu įrašyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane. Kiek rimti šie raginimai ir kaip į juos žiūri šalį maitinančių žemdirbių atstovai?

Prabilo apie lobistus

„Mes siūlėme apsaugoti visas daugiametes pievas, uždrausti žemdirbystę durpynuose, apriboti mineralinių trąšų naudojimą. Tai yra minimumas, ką turime padaryti, kad negilintume krizės. Ministerijos buvo numačiusios šiuos sprendinius.

Tačiau, paspaudus grūdų augintojų lobistams, per savaitgalį planas buvo perrašytas ir visi mūsų pasiūlymai išbraukti. Tad kyla klausimas – kas tokio plano autorius? Kam kuriama strategija – stambiesiems verslininkams ar žmonėms? Kodėl ignoruojami klimato kaitos iššūkiai? Ar mes ir toliau leisime naikinti Lietuvos aplinką?“ – piktinosi  asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Rašto autorių teigimu, taršus ūkininkavimas sukelia rimtų aplinkosaugos problemų. Dėl besiplečiančios augalininkystės ir didėjančio trąšų bei pesticidų naudojimo, vyksta dirvožemio erozija, o pusė šalies upių ir ežerų užteršti, juose viršijama nitratų norma.

Reikalauja stabdyti

„Nuolat girdime, kad Lietuvai didelę ekonominę naudą duoda grūdų eksportas. Tačiau nepasakoma kita medalio pusė – kokią katastrofišką žalą taršus ūkininkavimas daro aplinkai. Žemė yra Lietuvos žmonių turtas. Turi baigtis ydinga praktika, kokia buvo iki šiol, kad stambių, chemizuotų grūdininkystės ūkių lobistai rašydavo strateginius žemės ūkio dokumentus. Taršiai ūkininkaujantys grūdininkai nebegali toliau būti dosniai remiami, palikdami visuomenei taršą ir aplinkaosaugos krizes. Todėl reikalaujame, kol nevėlu, stabdyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą, iš naujo susėsti prie stalo ir grąžinti tai, dėl ko jau buvo susitarta“, – sako K. Gurjazkaitė.

Tačiau, kaip žemės ūkyje verstis be trąšų, užleidus daugumą žemių pievomis ir pelkėmis, kaip tokiomis ūkininkavimo sąlygomis aprūpinti šalį vietiniais maisto produktais, nevyriausybininkai savo rašte aukščiausiems šalies pareigūnas net neužsimena.

Duoną pirksime užsienyje?

 „Man patiko Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio atsakymas į nevyriausybiškų klausimus: „Jeigu keliate tokius reikalavimus, tai pasakykite, kaip įveiksite visas tas pasekmes, kai negaminsime maisto produktų? Juk keliate aukštesnius reikalavimus nei visos kitos ES šalys. Prieš imdamiesi tokių veiksmų, pirmiausia užtikrinkite finansavimą.“ Kas atliko tokį tyrimą, kas nustatė, kad tikrai Lietuvos ūkiai yra daugiausia chemizuoti ir labiausiai teršia? O gal daugiau teršia mūsų laivininkystė arba oro uostai, arba miestuose statomos gamyklos? Jeigu tie ūkiai bus uždrausti ir nesugebės gaminti produktų, ar mes pirksime iš užsienio atvežtą duoną, jeigu nė savo poreikiams nebeužsiauginsime grūdų? – retoriškai klausė  Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė.

Naudoja perpus mažiau trąšų

Pasak D. Karalevičienės, gal yra kažkokia suinteresuota grupė, kuri nori sužlugdyti mūsų šalies ūkininkus, kad paskui pusvelčiui galėtų pasiimti jų žemes?

„Šiandien žinome, kad ir norvegai, ir danai norėtų mūsų žemės ūkio, galbūt už to slepiasi kažkokie suinteresuoti asmenys, kurie tik ir laukia, kad mes atsuktume karo kirvį prieš savus ūkininkus“, – svarstė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė.

Jos teigimu, pagal pasaulio ir ES rodiklius Lietuvos ūkininkai tikrai naudoja perpus mažiau trąšų ir kitokios chemijos. „Todėl tikrai galime sakyti, kad, palyginus ekosistemas, mes esame pažangūs, ir daugumai šalių iki mūsų dar labai toli.

Draudimui neberemti chemizuotų ūkių tikrai nepritarčiau, nes priešingu atveju tai būtų viso agrosektoriaus žlugdymas“, – įsitikinusi D. Karalevičienė

Moko nieko nesuprantantys

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis pripažįsta: grūdininkų šiandien yra įvairių, bet yra labai pažangių, modernių, taikančių naująsias šiuolaikines technologijas. Tai ir precizinė žemdirbystė, kuri, palyginti su kitomis šalimis, naudoja dešimtis kartų mažiau trąšų ir pesticidų.

„Dažniausiai kalba ir kitus moko tie, kurie toje srityje visiškai nieko nesupranta. Reikėtų pasidomėti, kas iš tikrųjų yra tos „Aplinkosaugos koalicijos“ nariai. Tikriausiai laukia labai didelių pinigų iš ES, kurie aplinkosaugai pažadėti. Visų pirma būtina nustatyti teršėjus. Aš tikrai neneigiu, kad tokių nėra. Netgi turiu nufilmavęs, su kokiomis senienomis, užsilikusiomis dar nuo tarybinių laikų, važinėja po laukus. Ir kas ten daroma, – pilama kontrabandinė chemija. Turi institucijos padirbėti ir juos nustatyti, o ne kalbėti bet ką, – buvo tiesus P. Puskunigis.– Turime leisti dirbti mokslui. Lietuvoje daug puikių mokslininkų, jie ir turi kalbėti, o ne kažkas iš gatvės. Labai smagu tokiems parėkauti, pašnekėti ta žaliąja tema. Matome, kas darosi aplinkinėse šalyse, kaip ten remiamas ir gerbiamas žemės ūkis, duonos augintojas. O pas mus jau kurį laika vyksta kažkokia kova su žemės ūkiu. Klausykime žemės ūkio specialistų, mokslininkų, o ne iš  kažkur išlindusių pilypukų.“

Nereikia perlenkti lazdos

 „Iš savo dešimties metų darbo patirties Briuselyje galiu pasakyti, kad negalima to gamtosaugos reikalavimo tiesiog perlenkti, yra darnos principas. Jis susideda iš trijų ramsčių – svarbi ne tik aplinkosauginė, bet kartu ir ekonominė, ir socialinė plotmė. Blogiausias sprendimas, kurį galima padaryti, tai kažkurį vieną labiau proteguoti nei kitą“, – mano Lietuvos socialdemokratų partijos Žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Jo teigimu, žemės ūkio politika juda darnos link. Ūkininkai sako, kad šiuo metu labai daug vietos skiriama aplinkosaugai, kuri kartais yra ir neracionali. „Palinkėčiau, kaip ir linkėjau iki šiol, žemės ūkio ministrui surasti tuos darnos principais paremtus sprendimus, kad kaimiškose vietovėse nenukentėtų ekonominis gyvybingumas bei socialiniai reikalai. Gamtosaugininkams palinkėčiau didesnio atvirumo ir įsiklausymo, nes, persistengus ir perlenkus lazdą, nukentės ekonominis gyvybingumas kaime, tai bus blogiausia. Mūsų tikslas – visą žemės ūkį paversti į labiau žalią, tausojantį aplinką, draugišką aplinkai ir ne vien tik ekologiniu ūkininkavimu. Bendras tikslas – turėti iš to ekonominę naudą.“

KOMENTARAS

Įgyvendiname daugybę reikalavimų

Buvęs žemės ūkio viceministras, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas

„Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, todėl jos nacionalinė žemės ūkio strategija turi būti suderinta su ES bendrąja žemės ūkio politika. Taršūs ūkiai niekur Europoje nėra remiami. Visi jie, esantys ES, atitinka keliamus aplinkosauginius reikalavimus. Mes įgyvendiname daugybę direktyvų, tarp jų – geros aplinkosauginės būklės ir bandymų, šiuo metu įgyvendiname žalinimo reikalavimus.

Nuo 2023 metų vykdysime ekoschemas, visi ūkiai turės būti palankūs aplinkai  ir taikyti tokias technologijas, kurios nepaliktų jokios taršos. Todėl taršių ūkių praktiškai nebus ir net teoriškai negali jų būti. Tai, ką kalba „Aplinkosaugos koalicijos“ atstovai, nėra paremta jokiais duomenimis.

Lietuvos žemės ūkis jau dabar Europoje naudoja mažiausiai trąšų ir augalų apsaugos priemonių. Šie teiginiai yra pagrįsti faktais. ES sveikatos agentūra kiekvienais metais atlieka maisto produktų stebėseną ir pripažįsta, kad Lietuvoje pagamintas maistas yra vienas saugiausių (o gal ir pats saugiausias). 98 proc. maisto produktų nėra jokių pesticidų likučių, o likusiuose 2 proc. jie neviršija normos. Tai pats geriausias rodiklis visoje ES. Taršūs ūkiai neturi būti remiami, bet Lietuvoje ir nėra tokių ūkių, kurie terštų aplinką.

2021-12-23

Stasys BIELSKIS