Traktoriai iš Lietuvos į Chersoną

Pasak EWA įmonės vadovo Gedimino Kvietkausko, suorganizuoti pirmąjį traktorių krovinį į Ukrainą truko beveik mėnesį. Ūkininkų padovanoti traktoriai į Chersono sritį iš Lietuvos buvo išgabenti liepos 13-ąją, o kitą dieną jau pasiekė Ukrainą.

„Kadangi neturėjome patirties su sunkiosios technikos išvežimu į Ukrainą – didelis iššūkis buvo išspręsti logistikos problemas. Važiuoti į Ukrainą norinčiųjų nelabai yra. Šiai misijai drąsiai save ir savo vilkiką su priekaba pasiūlė Vilkaviškio rajono ūkininkas Virginijus Mykolaitis. Surasti traktorius ir transportą dar ne viskas – reikia organizacinės patirties ir pagalbos. Ačiū Ritai Miliūtei ir VŠĮ „Ačiū, kad esi“ už suorganizuotą visą sudėtingą traktorių nuvežimo procesą. Anapus sienos, prie Lvovo, laukė pagalbos Ukrainai organizacijos savanorės, Šaulių sąjungos narės Mildos Goštautaitės draugai, kurie organizavo technikos perkrovimą ant geležinkelio platformos, o tada krovinys jau pajudėjo tiesiai į Chersoną“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo G. Kvietkauskas.

Pasak EWA vadovo, paskelbus šią misiją atsiliepė ne vienas ūkininkas, tačiau dauguma buvo linkę ne dovanoti, o parduoti traktorius, prašydami už juos 3–6 tūkst. eurų. Pirmieji dovanotieji traktoriai – T-150, kuris, beje, yra pagamintas Charkove, ir MTZ-80, nors seni, bet veikiantys, jiems reikėjo minimalaus remonto, kurį atliko EWA, tad nugabenti į buvusio potvynio vietą jau galės iš karto dirbti.

Tai ne vienintelė parama Ukrainai, kurią padeda organizuoti EWA. Įmonė dalyvavo organizuojant džipų ir kitų automobilių siuntimą į Ukrainą, prisidėjo prie organizacijos „LDK palikuonys“ rengiamos akcijos renkant automobilių pirmosios pagalbos vaistinėles, jų surinkta ir bus išsiųsta apie 300. Anot EWA vadovo, jie nuolat vienaip ar kitaip prisideda prie paramos, skirtos Ukrainai. Ši verslo įmonė aktyviai bendradarbiauja su paramos organizacijomis.

„Ukrainoje vykstantis karas – tai ne tik tos šalies karas, tai ir mūsų karas. Nuo pat Maidano laikų domiuosi, kas vyksta šioje šalyje. Kas nesupranta, koks blogis yra kariaujanti Rusija, tas turbūt ir nesupras. Tiems gal ir toliau atrodys, kad per daug dėmesio ar paramos skiriame Ukrainai. Tačiau kiek galėdami remdami ir prisidėdami prie paramos veiklos esame tikri, kad elgiamės teisingai. Tikiu, kad traktoriai, kuriuos padovanojo mūsų ūkininkai, ukrainiečiams bus ne vieninteliai, jų bus ir daugiau. Galbūt kiek nors ir už simbolinę kainą nupirksime. Tačiau reikia suprasti, kad tai, kas galbūt stovi nenaudojama ūkio kieme, dabar žūtbūt yra reikalinga šaliai, kurioje vyksta karas“, – neabejojo G. Kvietkauskas.

Nuo pat pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos kariaujantiems ir nuo karo kenčiantiems žmonėms Lietuvos gyventojai padeda kas kuo gali. M. Goštautaitė – viena iš daugelio, dar nuo Maidano įvykių kartu su Lietuvos paramos ir labdaros organizacijomis, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos „Caritu“ ir Lietuvos ambasada Ukrainoje savanoriauja ir padeda gabenti humanitarinę pagalbą Ukrainai. Už savo darbus ji pelnė „Lietuvos garbės“ „Metų savanorės“ apdovanojimą. M. Goštautaitė buvo viena iš iniciatorių organizuojant traktorių gabenimą į Chersono sritį.

„Ukrainoje dirbame su Kunigaikščių Ostrogiškių karūnos fondu, vadovas – Robertas Gabulas, Lietuvos garbės konsulas Luhansko apskrityje. Su logistika padeda Lietuvoje veikiantis fondas „Ačiū, kad esi“. Chersonui paramą vežame jau nuo pirmųjų karo dienų, bendraujame tiek su miesto, tiek su apskrities administracija, vietos gyventojais. Patys dažnai ten lankomės ir matome situaciją, stengiamės organizuoti tokią pagalbą, kokios būtent tuo metu reikia, nes yra buvę atvejų, kad ji tikslą pasiekia pavėluotai. Būtina labai skubiai reaguoti į situaciją ir padėti. Supratome, kad kai nuslūgs Kachovkos užtvankos vanduo, reikės technikos, kuri padėtų išvalyti potvynio teritoriją. Reikės išstumdyti purvą, sutvarkyti griuvėsius, atlaisvinti ir sutvarkyti kelius, kad būtų galima gabenti humanitarinę pagalbą. Žemės ūkio technika gali padėti atlikti šiuos darbus, tad jos dabar labai reikia ir reikės dar ilgai. Yra labai daug nepravažiuojamų kelių, sugriautų tiltų, tad reikia nemažus atstumus įveikti tiesiog laukais, be to, sunkiosios technikos reikia ir sugriautiems miestams, kaimams atstatyti, infrastruktūrai atkurti, žinoma, ir žemės ūkio darbams. Visą techniką iš ten išsivežė rusai. Jie atsitraukdami grobė viską, ką tik galėjo. Neliko nei komunalinės technikos, nei medicinos pagalbos mašinų, nei traktorių, nei lengvųjų automobilių, rusai išgrobstė ne tik kompiuterius, bet ir rozetes, net gėlių vazonėlius. Supraskime, kad ten vyksta tikrai baisūs dalykai ir turime padėti“, – ŪP pasakojo M. Goštautaitė.

Anot jos, Chersono miestas yra maždaug Kauno dydžio, o sritis – beveik Lietuvos dydžio. Yra labai daug kaimo vietovių, kurios stipriai nukentėjo per karą ir susprogdintos užtvankos potvynį. Joms būtina pagalba. Žmonės po truputį grįžta į buvusias savo gyvenamąsias vietas, bando tvarkytis, nors virš galvų dar zvimbia kulkos. Pasak M. Goštautaitės, pirmieji traktoriai iš Lietuvos jau pasiekė Chersoną, tačiau tikimasi, kad ir toliau bus ieškoma geros valios žmonių, kurie galėtų padovanoti nenaudojamą, bet veikiančią ar su nedideliais gedimais žemės ūkio techniką.

„Paremti Ukrainą privalome. Tai ne jų vienų karas, o mūsų visų. Jeigu Ukraina pralaimės, galime sulaukti jų dalios ir tuomet Lietuvoje bus apleistų, užminuotų laukų, ūkininkai negalės juose dirbti, vyrai išeis į karą, bus tos pačios, o gal ir didesnės problemos nei Ukrainoje. Mes padedame laimėti mūsų karą ne mūsų žemėje“, – akcentavo savanorė, paramos Ukrainai organizacijos ir Šaulių sąjungos narė M. Goštautaitė.

Gedimino KVIETKAUSKO, Mildos GOŠTAUTAITĖS ir „Telegram“ kanalo nuotraukos

Titulinėje nuotraukoje – Milda Goštautaitė rūpinasi, kad iš Lietuvos parama pasiektų karo siaubiamą Ukrainą.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.