Traktorius keičia į arklius

„Nesakau, kad nereikia žemės dirbti traktoriais ar kad traktoriai yra blogis. Noriu parodyti, kad dirbti su arkliais yra normalu ir šiandien aktualu“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Biržų rajone ūkininkaujantis Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos prezidentas Vigantas Indrašius. 

Gyvenimo filosofija

„Techniką keisti į arklius skamba per grubiai, nes visą laiką buvo ir arkliai, ir technika. Reikalingi tiek vieni, tiek ki- ti“, – dar kartą „Ūkininko patarėją“ patikino V. Indrašius. Ūkininkui visada patiko dirbti su arkliais. Jo meilę šiems protingiems gyvūnams liudija ir faktas, kad per 30 metų jis nė karto nesėdo prie traktoriaus vairo: nors darbuotojai važiuodavo traktoriumi, jis visada rinkdavosi arklį.

„Iki 2003 metų daug darbų dirbdavo arkliai, tačiau neturėjau geros technikos. Padargai, kuriuos naudojome, buvo prieškariniai ir dažnai gesdavo. Juos pataisyti būdavo sudėtinga, nes trūko kalvių, nebuvo gero aptarnavimo serviso, todėl vienus darbus su arkliais teko sumažinti, kitus – visai nutraukti. Be to, įstojus į Europos Sąjungą (ES), atsidarė sienos ir atsirado daug įvairios technikos, tapo sunku konkuruoti su visa industrija“, – ŪP pasakojo V. Indrašius.

Ūkininkas nusipirko technikos, bet pašaukimas liko tas pats – arkliai. Visą laiką V. Indrašius laukė, kol galės įgyvendinti savo idėją dirbti žemę arkliais. Važiavo į įvairias ES šalis, Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), sužinojo, kaip tose šalyse arkliai naudojami darbams. „Pamatėme, kokia nauja technika kuriama darbui su arkliais, kad ja galima atlikti tokius pačius darbus kaip ir su traktoriais. Prie to veda ir pati aplinka, didelis jos užterštumas, vartotojiškumas, savęs nepažinimas ir žemės nevertinimas“, – apie darbo arkliais naudą kalbėjo aukštaitis.

Ūkininko gyvenimo moto – ekologiška aplinka. V. Indrašius sakė ekologiją suprantąs plačiąja prasme, jam ekologinis ūkininkavimas nėra tik gamyba, tai pats gyvenimas. „Kai pasako, kad ūkininkaudamas turi gaminti maisto produktus teršdamas aplinką, mano akimis, tai didžiulis neišprusimas“, – pasipiktinimo neslėpė ūkininkas. V. Indrašiaus tikslas – savo požiūrį perteikti ateinančioms kartoms, kad gyvendamas ne naikintum aplinką,, o gerbtum viską, kas yra aplink tave. „Jei gerbi aplinką, kurioje gyveni, vadinasi gerbi ir šalį, ir kitas bendražmogiškas vertybes“, – pabrėžė arklių augintojas ir mylėtojas.

Techniką keičia arkliai

Arklius V. Indrašius auginti pradėjo nuo 1991 metų, o ūkį įkūrė 1997 m. Pastaruoju metu deklaruoja 270 ha žemės, sėja grūdinies kultūras ir augina arklius – stambiuosius žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius. Vidutiniškai ūkininkas laiko apie 120 arklių, tačiau šis skaičius kintantis, kartkartėmis vis padidėja. Jo ūkyje dar yra keletas hobi klasės žirgų ir ponių, du jojamieji. V. Indrašiaus nuomone, arkliai turi dirbti ir padaryti darbą, nes yra jam sutverti, o ne stovėti dėl grožio. Būtent todėl jis pasirinko auginti stambiuosius žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius.

„2015 m. buvo tokia nuostata, kad žemė negali būti ekologinė, jei joje ganosi arklys. Teko pakovoti, kad arklys nebūtų išskirtas iš sąlyginių gyvūnų, tačiau žingsnis jau buvo žengtas, ariamos žemės plotai padidinti, o arklių skaičius sumažintas. Dabar dirbame apie 80 ha žemės. Vėl didinsime pievų plotus ir grįšime prie arklininkystės“, – ateities planais dalijosi ūkininkas.

V. Indrašius jau pardavė didesnį traktorių, kuriuo apdirbdavo visus laukus, ir prie jo kabinamą keturių korpusų vartomą plūgą. Už 3 tūkst. Eur parduoda 7 metų senumo geros būklės 4,5 m pločio germinatorių, tačiau kol kas neatsiranda pirkėjas. Pasilieka „Belarus“ markės traktorius MTZ 80, kurie ūkyje reikalingi atliekant įvairius darbus, bei kitą techniką.

Iš JAV firmos „Pioneer“ ūkininkas jau nusipirko 4 arklių traukiamą 2,5 m pločio germinatorių žemei įdirbti. Kadangi įrangą atvežė tik gegužės 10-ąją, gerokai vėlavo sėja, ją teko pabaigti su traktoriumi, nes per daug prilijo. V. Indrašiaus teigimu, JAV yra keturios firmos, gaminančios arkliais traukiamą techniką.

Kaip dažniausiai nutinka, pradžioje neišvengta ir iššūkių. „JAV ūkiuose kinko mažiausiai po keturis arklius, o mes niekada nebuvo kinkę keturių arklių. Tai mums buvo naujovė, kad arkliai teisingai eitų, būtų susidirbę, nesipyktų. Yra problemų ir arklių bei technikos valdyme, žmogus turi gerai išmanyti šį darbą. Pakinktus reikia pirkti Vokietijoje arba JAV. Pabandėme pirkti  Lenkijoje, bet jie nepateisino lūkesčių, nes nepritaikyti mūsų darbui. Su senoviniais rusiškais taip pat sudėtinga. Yra daug niuansų, iš kurių laikui bėgant reikia išlipti. Jaunimas kiek paburbuliuoja, nelabai nori arkliais dirbti žemę, tačiau tikimės, kad išlaikysime iškeltą vėliavą“, – nauja patirtimi dalijosi aukštaitis. Anot V. Indrašiaus, arklinė technika labai brangi, vien muitas atsiėjo trečdalį kainos, jos pargabenimas užtrunka mėnesį laiko. Tačiau už 10 metų senumo vartomą šešių korpusų plūgą gavo 6 tūkst. Eur. V. Indrašiaus planuose – nusipirkti šienapjovę, dviejų arklių traukiamą plūgą.

Arklių pranašumai

Su technika laukai apdirbami neabejotinai greičiau, tačiau ūkininkas įžvelgia daug darbo arkliais pranašumų. „Nenaudojami vidaus degimo varikliai, tai – atsinaujinantis šaltinis, nes gali užsiauginti kitą ir jį naudoti įvairiai. Nereikia degalų, nėra lūžtančių detalių, ilgaamžiškumas – darbinis arklio amžius 18 metų. Dar labai svarbus dalykas, kad arklys – Dievo kūrinys, nealinantis žemės. Traktorius savo svoriu žemę suspaudžia taip stipriai, kad nepraeina vanduo. Traktoriai naikina gamtą ir tolina žmones vienus nuo kitų. Jei turi traktorių, automatiškai nori, kad aplink būtų kuo didesni žemės plotai, kad galėtum daugiau uždirbti, kad niekas nemaišytų.  Perkami kuo galingesni traktoriai, kad būtų galima apdirbti kuo didesnius plotus. Kai dirbu su arkliu, galiu geriau matyti aplinką, pas mane ateina žmonių, mes pabendraujame, kaimyniškai vienas kitam padedame. Visai kitoks gyvenimo ritmas. Su arkliais ūkyje dirbame trise. Mūsų šeimose yra 17 vaikų. Nežlunga kaimas, nežlunga Lietuva“, – darbo su arkliais pranašumus ŪP dėstė V. Indrašius.

Nenori įsiklausyti

„Mes iškėlėme viziją įdarbinti kuo daugiau arklių, kad šie pagamintų daugiau pridėtinės vertės ir nereikėtų vien tik šokinėti aplink juos, padengiant priežiūros išlaidas. Keisdami techniką į arklius, mes išsikėlėme didžiulius iššūkius. Pavažinėjus po kitas šalis, įspūdžiai tokie, kad esame labai atsilikę žirgų veislininkystės srityje. Pamatėme, kokių klaidų esame padarę. Valstybinis žirgynas, gaudamas didžiulius pinigus, išlaiko retas, nykstančias veisles, bet nieko nedaro. Tie žirgai buvo išvesti darbui, o ilgus metus nieko genetiškai nedarant, nedalyvaujant renginiuose, savaime gaunasi, kad perduodama neteisinga genetika. Lyg ir turi lietuviškų veislių, bet jos neatspindi tikrojo veido, nevystomos darbinės arklių savybės.

Valstybiniam žirgynui kasmet skirdama po milijoną eurų, o privačiam sektoriui neskirdama jokios paramos, valstybė nesudaro sąlygų privačiam sektoriui siekti pažangos. Niekas neorientuoja į arklininkystę, nes jie nesupranta arba nenori suprasti šios srities. Valstybiniame žirgyne už kiekvieną žirgą valstybė moka po 1 500 Eur ir dar gauna po 200 Eur iš ES. Mes gauname tik ES paramą ir sukuriame dar geresnį produktą, pasirodome varžybose, parodose, saugome, kad veislė neišnyktų.

Žemės ūkio ministerijai siūliau nubraižyti schemą, kad maži ūkiai, turintys 20–30 ha, augindami arklius ar kitus gyvulius gali pelningai dirbti ir duoti pelno Lietuvai, bet niekas nenori klausyti“, – piktinosi aukštaitis.

V. Indrašius pasidžiaugė, kad Lietuva įstojo į europinę organizaciją „Fectu“, vienijančią žmones, dirbančius su arkliais, jos narėmis yra daugiau kaip 20 šalių. Anot arklių augintojo, arklių supirkimo kaina jau 30 metų nuolat kyla, be jokių svyravimų. Dabar už kilogramą gyvo svorio supirkėjai moka iki 3 Eur. O jautienos kaina labai svyruojanti.

V. Indrašius įsitikinęs, kad Lietuva kasmet galėtų parduoti 1 000–3 000 arklių. „Turime tokią rinką, kad dar 20–30 metų nepriauginsime tokio skaičiaus, kiek galime parduoti. Maistui parduodama dažniausiai į Italiją ir Lenkiją. Buvo labai didelis japonų susidomėjimas. Mūsų šalis buvo pirmoji Europoje, gavusi sertifikatą prekiauti gyvais arkliais su japonais, bet negalėjome surinkti reikiamo kiekio. Šlubavo kooperacija, nes žmonės to nesuprato. Per 2 metus iš Lietuvos nepakilo nė vienas lėktuvas su arkliais. Dabar sertifikatus jau gavo ir kitos šalys“, – pasakojo V. Indrašius. Jo ūkis kasmet parduoda apie 40 arklių, maždaug tiek, kiek gimsta kumeliukų, tačiau arklius ūkininkas augina ne vien mėsai. Didžioji dalis arklių parduodama Lietuvos ir užsienio augintojams, arklius iš V. Indrašiaus perka ir pramogoms.

„Žemės ūkis tarsi medis – kuo daugiau šakų, tuo jis vešlesnis. Tad arklių įsiliejimas tik dar labiau sustiprins jį. Svarbiausia, kad žmonės imasi iniciatyvos ir ją įgyvendina“, – ŪP sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Viganto INDRAŠIAUS asmeninio albumo nuotraukos

2022.07.10

ŪP korespondentė Rita KRUŠINSKAITĖ

Susijusios temos - skaitykite: dirbti žemę arkliais, Lietuvos sunkieji, Vigantas Indrašius, tvarumas, ekologinis ūkininkavimas, žaliasis kursas