Transporto sektorius ragina grąžinti dalį akcizo: vežėjai degalus vėl piltųsi Lietuvoje, o ne Lenkijoje

Seime registruotas Akcizų įstatymo pakeitimas, kuriuo siūloma įteisinti dalinį degalų akcizo grąžinimą vežėjams. Tai reikštų, kad vežėjas dyzeliną pirktų Lietuvos degalinėje už įprastą kainą, o vėliau susigrąžintų dalį sumokėto akcizo. Valstybei nauda atsirastų dėl to, kad degalų pirkimai, akcizas, PVM ir su tuo susijusi ekonominė vertė liktų Lietuvoje, o ne persikeltų į kaimynines šalis.

2025 m. dyzelino pardavimai Lietuvoje krito apie 15,7 proc., vien pernai Lietuvoje galėjo būti neparduota iki 300 mln. litrų dyzelino, nes dėl mažesnio akcizo ir palankesnės galutinės kainos vežėjai degalus vis dažniau rinkosi piltis Lenkijoje. Valstybės biudžetas dėl sumažėjusių pardavimų galėjo netekti apie 90–123 mln. eurų pajamų.

Įteisinus akcizų grąžinimą vežėjai grįžtų

Pagrindinių Lietuvos vežėjus vienijančių asociacijų vadovai tikisi, kad Seime nepritrūks politinės valios pagaliau įteisinti akcizų grąžinimo modelį ir susigrąžinti sumokamus vežėjų mokesčius į Lietuvos biudžetą.

Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius teigia, kad dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas būtų veiksmingas, nes leistų sumažinti dyzelino kainų skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

„Transporto sektoriuje degalų pirkimo vietą lemia labai aiški ekonominė logika. Vežėjai skaičiuoja kiekvieną centą, nes degalai yra viena didžiausių jų sąnaudų eilučių. Jeigu po akcizo grąžinimo dyzelino kaina Lietuvoje priartėtų prie Lenkijos kainos, vežėjai turėtų pagrindą grįžti į Lietuvos degalines“, – sako S. Žilius.

„Linavos“ prezidento Erlando Mikėno vertinimu, dalinis akcizo grąžinimas turėtų būti vertinamas ne kaip lengvata, o kaip priemonė atkurti konkurencingas sąlygas Lietuvoje.

„Kartais diskusijoje pasigirsta klausimas, kodėl Lietuvos vežėjai nepila degalų Lietuvoje. Atsakymas labai paprastas: todėl, kad kiekvienas centas litre tampa tūkstančiais eurų per metus. Vilkikai pildosi ne po 50 litrų, kaip lengvieji automobiliai – mes kalbame apie tūkstančius litrų. Jeigu kaimyninėje šalyje degalai pigesni, vežėjas negali sau leisti ignoruoti tokio skirtumo, nes priešingu atveju tampa mažiau konkurencingas“, – teigia E. Mikėnas.

Pasak „Linavos“ vadovo, dauguma vežėjų dirba vos 1–3 proc. pelningumo ribose. Todėl net trumpalaikiai degalų kainų šuoliai gali turėti reikšmingų pasekmių tiek vežėjų veiklai, tiek tiekimo grandinių stabilumui.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso prezidentas Povilas Drižas teigia, kad dabartinė padėtis turi būti vertinama platesniame konkurencingumo kontekste. Kai vežėjai dėl kainos degalus perka Lenkijoje, Lietuva praranda ne tik pardavimus degalinėse, bet ir dalį ekonominės vertės, kuri galėtų likti šalies rinkoje.

„Kai vežėjai pilasi Lenkijoje, jie ten palieka pinigus, kurie galėtų dirbti Lietuvoje – tai degalinių pajamos, akcizas, PVM, degalų logistika ir darbo vietos. Šiandien dalį transporto srauto ekonominės vertės atiduodame kaimynams, nors tai nėra racionalu valstybei, kuri siekia būti stipri logistikos ir tranzito šalis. Jeigu galime turėti instrumentą, leidžiantį tuos pirkimus bent iš dalies susigrąžinti, turime jį rimtai svarstyti“, – sako P. Drižas.

Jo vertinimu, dalinis akcizo grąžinimas būtų svarbus ne tik Lietuvos vežėjams, bet ir Lietuvos, kaip logistikos valstybės, pozicijai regione. Jeigu šalis nori išlikti konkurencinga, ji negali ignoruoti kaimyninių rinkų mokestinės politikos ir kainų skirtumų.

Mechanizmas leistų lanksčiai reaguoti

Transporto sektoriaus atstovai pabrėžia, kad pats mechanizmo įvedimas dar negarantuotų rezultato. Esminis klausimas būtų jo dydis ir praktinis įgyvendinimas. Jeigu grąžinama akcizo dalis būtų per maža ir galutinė kaina Lietuvoje vis tiek liktų didesnė nei Lenkijoje, vežėjai neturėtų pakankamo motyvo keisti degalų pirkimo įpročių.

Todėl, pasak S. Žiliaus, svarbu,  kad mechanizmas būtų valdomas taip, kad valstybė galėtų reaguoti į kainų pokyčius kaimyninėse šalyse. Jei Lenkijoje ar Latvijoje keičiasi degalų kaina, Lietuva turėtų turėti galimybę atitinkamai koreguoti grąžinamą akcizo dalį ir išlaikyti vežėjui aiškų ekonominį motyvą piltis Lietuvoje.

Įstatymo projekte numatyta, kad Vyriausybė tvirtintų grąžintinos akcizo dalies dydžio nustatymo tvarką ir mechanizmo taikymo trukmę. Tai reiškia, kad mechanizmas būtų lankstus – galėtų būti koreguojamas pagal rinkos situaciją, degalų kainų skirtumus ir realius rezultatus. Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, pagal įstatymo projektą akcizas galėtų būti grąžinamas  N3 klasės (virš 12 tonų svorio) transporto priemonėms pirktus degalus.

Dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas nėra nauja ar eksperimentinė idėja. Panašius modelius taiko jau 10 ES valstybių  Šios šalys supranta, kad vežėjų degalų pirkimai yra peržengia valstybių sienas – degalai perkami ten ten, kur palankesnės kainos.

Trumpalaikės priemonės problemos neišspręs

Degalų kainų šuolių akivaizdoje valstybė gali imtis įvairių trumpalaikių priemonių – laikinai mažinti akcizą, naudoti rezervus ar taikyti kitus amortizavimo sprendimus.

Tačiau rinkos atstovai pabrėžia, kad tokios priemonės gali laikinai sumažinti kainą vartotojams, bet nesukuria nuolatinio instrumento, leidžiančio Lietuvai konkuruoti dėl tarptautinio transporto degalų pirkimų.

„Degalų kainų krizės nėra tik transporto sektoriaus vidaus problema. Kai degalai staigiai brangsta, spaudimą pajunta tiekimo grandinės, eksportuotojai, gamintojai ir galiausiai vartotojai. Todėl valstybė turi turėti iš anksto parengtą, lankstų instrumentą, kuris leistų reaguoti ne chaotiškai, o sistemiškai. Dalinis akcizo grąžinimas kelių transportui galėtų būti viena iš tokių priemonių – jis padėtų sušvelninti kainų šuolių poveikį, išlaikyti vežėjų konkurencingumą ir kartu paskatintų degalų pirkimus Lietuvoje“, – teigia „Linavos“ prezidentas.

MB Comms informacija