Įsigaliojus PADKM už į ES importuojamas prekes, kurių gamyba išmeta daug CO2, bus taikomas papildomas mokestis. Todėl į Lietuvą ir kitas ES šalis importuojamas cementas, plienas, aliuminis, trąšos, vandenilis ir elektra bus apmokestinti pagal jų gamybos taršą. Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad didžiausią poveikį patirs trąšų importuotojai, jas importuojantys iš trečiųjų šalių. Paskaičiuota, kad už 1 t azoto trąšų, kurias gaminant išmetama 2–3 t CO2, papildomai teks sumokėti 120–180 Eur.
Nors ūkininkai šio mokesčio tiesiogiai nemokės, brangstančios trąšos, statybinės medžiagos ir energija tiesiogiai paveiks jų veiklą. Prognozuojama, kad 2026 m. trąšos gali pabrangti 5–15 proc., priklausomai nuo jų gamybos būdo. Šios sąnaudos turės ir tiesioginės įtakos vartotojams – didės maisto produktų kainos.
Europos žemdirbių organizacijos COPA ir COGECA jau paragino atidėti PADKM taikymą trąšoms, nes jų brangimas gali smarkiai pakenkti žemės ūkiui ir ES ekonomikai. PADKM keliamos problemos buvo nagrinėjamos neseniai vykusioje trąšų konferencijoje „Argus Fertilizer Europe“, kurioje dalyvavo „Achemos“ atstovai. Kaip teigė UAB „Agrochema“ pardavimų vadovė Lina Magilevičienė, dauguma konferencijos pranešėjų pabrėžė, kad CO2 mažinimas taps neatsiejama trąšų gamybos ir tiekimo grandinės dalimi.
Todėl tiek gamintojai, tiek vartotojai turės prisitaikyti prie naujos realybės, nes PADKM tikrai bus įgyvendintas. Visi konferencijos dalyviai įsitikinę, kad PADKM turės reikšmės trečiųjų šalių trąšų kainų augimui, tačiau kokio augimo tikėtis – niekas nesiryžta prognozuoti.
Šakių r. ūkininkų sąjungos (ŠRŪS) pirmininkas Ignas Duoba „Ūkininko patarėjui“ pastebėjo, kad šiais laikais, esant nepalankioms geopolitinėms sąlygoms, ES, priimdama tokius sprendimus, pati save sunaikins. „Juk turėtų būti atvirkštiniai žingsniai, nes PADKM taikymas žemės ūkio sektoriui turės neigiamą įtaką. Kiek procentų trąšos iš tikrųjų brangs ir kiek dar nuo savęs pridės tiekėjai? Girdime įvairių kalbų. Manau, dujos ir elektra dabar yra pigios, tačiau trąšų kainos nuo 2022 m. vis dar nemažėja. Esmė ta, kad palyginus trąšų kainas su grūdų supirkimo kainomis, skaičiai jau dabar atrodo prasti. Europa pati save „smaugia“ – gelbstime pasaulį vieni, o niekam kitam tai nerūpi“, – be užuolankų rėžė I. Duoba.
Anot ŪP pašnekovo, ūkininkai negali mažinti trąšų kiekio. Norint, kad augalai užaugtų, trąšų duodama tiek, kiek reikia, ir ne daugiau, nes trąšos kainuoja. „Ne tie laikai, kad trąšomis mėtytis. Tai yra sąnaudos ir trąšų, kiek įmanoma, mes naudojame mažiau. Jei teks dar mažiau naudoti, tai kirs produkcijos kokybei, kiekiui. Ar vietiniai trąšų gamintojai galėtų pasiūlyti geresnes sąlygas už importuojamas trąšas? Visada gali pasiūlyti. Tik kyla klausimas – ar pasiūlys? Paprasčiausiai, mes patys sau susikuriame prekybos barjerus, o paskui juos koneveikiame“, – pastebėjimus dėstė ŠRŪS pirmininkas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilalės skyriaus pirmininkas Aivaras Tamošaitis įžvelgė kiek kitokį problemos aspektą – jei Lietuvos gamintojai bus sąžiningi, papildomas mokestis vietos gamintojams nebus įvedamas. „Tuomet jų konkurencinė kaina būtų patrauklesnė ir mes paremtume vidaus rinką. Tačiau, žinant Lietuvos verslo modelį, gali būti, kad ir jis pasinaudos proga padidinti kainas. Gal ne maksimaliai, bet pasinaudos importuojamų trąšų kainų kilimu, o išaugusios kainos guls ant ūkininkų pečių. Nes jei dabartinės trąšų kainos nekris, grūdininkystės sektoriui ateinantis periodas bus liūdnas. Viliamės, kad sveikas protas nugalės, nes visi esame toje pačioje valtyje“, – pabrėžė A. Tamošaitis
Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis ŪP aiškino sunkiai suvokiantis, kodėl politikams atrodo, kad žemdirbys šiūpeliu žarsto eurus ir visi, kas netingi, gali jam mauti paskutines kelnes. „Lietuvos žemės ūkis ritasi į prarają didžiuliu greičiu – traukiasi pieno, kiaulienos, paukštienos sektoriai, grūdininkai metus baigia „į minusą“. Sodai ir uogynai pavasarį iššalo. Kai atrodo, kad blogiau jau nėra kur, Europos Komisija (EK) mums pasiūlo 20 proc. sumažinti europinę paramą, motyvuodama, kad Europai tenka rinktis tarp saugumo ir maisto. Ūkininkas nepasakys savo gyvuliams, kad jiems teks 20 proc. sumažinti pašarų davinį, nes taip pasirodė EK. Augalininkas nepriburs burtažodžių, kad derlius užaugtų be trąšų. Vadinasi, jeigu jos pabrangs, teks pirkti brangesnes arba gauti mažesnius derlius. Mažesni derliai ar mažesni primilžiai – mažesnės pajamos ir į valstybės biudžetą. Juk tai užburtas ratas, kurio kažkodėl mūsų politikai matyti nenori“, – argumentus dėliojo J. Vilionis.
Jis priminė, kad Vokietija, kitos ES senbuvės jau grąžina ūkininkams įvairias lengvatas, suvokdamos šio sektoriaus svarbą. Anot LŽŪT pirmininko, jei ES leis prisidėti prie europinės paramos žemės ūkiui tiek, kiek valstybei norisi, jis neabejoja, kad kai kurios šalys prisidės gerokai daugiau nei Lietuva. „LŽŪT balandžio mėn. suvažiavime priėmė rezoliuciją, reikalaujančią neįvedinėti naujų ir nedidinti esamų mokesčių, antraip mes, žemdirbiai, nebepajėgsime aprūpinti vartotojų maistu. Kaip tą padaryti, lai galvas laužo tie, kurie mums prikuria naujų reikalavimų, galvodami, kad ant žemdirbio pečių galima išplukdyti skęstančią ekonomiką. Kai politikai galutinai nuskandins žemės ūkį, mūsų valstybė ar net visa ES taps priklausoma nuo įvežtinių maisto produktų ir vienašališkai primetamų jų kainų – tada vartotojai nepadėkos už tokius trumparegiškus sprendimus“, – susirūpinimą išreiškė J. Vilionis.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 11 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.