Akademijos miestelio gyventojas Darius, aktyviai kovojantis už viešojo transporto išsaugojimą, situaciją vertina kaip drastišką žingsnį atgal. Anot jo, Dotnuvos stoties panaikinimas tiesiogiai paliečia ne tik pačią Dotnuvą, bet ir greta esančią Akademiją, kurios gyventojams geležinkelis buvo pagrindinė jungtis su didžiaisiais miestais.
„Rašau dėl Dotnuvos geležinkelio stoties panaikinimo ir visiško viešojo transporto nutraukimo maršrutu Dotnuva–Akademija. Dotnuva yra tiesiog šalia Akademijos, todėl stoties panaikinimas tiesiogiai apsunkina visų Akademijos gyventojų susisiekimą“, – teigia Darius.
Paradoksalu, kad dar praėjusiais metais gyventojai prašė gerinti susisiekimą viešuoju transportu, tačiau gavo priešingą rezultatą – visišką paslaugos nutraukimą. Darius pabrėžia, kad Akademijos žmonės reguliariai vyksta į Kauną ir Šiaulius, o dabar jie verčiami rinktis automobilius arba autobusus, kurie nėra tokie patogūs ar ekologiški.
„Dabartinis sprendimas panaikinti Dotnuvos stotį prieštarauja gyventojų teisėms į viešąjį transportą ir neigiamai veikia miestelių socialinę bei ekonominę veiklą“, – įsitikinęs akademiškis.
Jis siūlo Lietuvai ne naikinti stotis, o perimti pažangių šalių patirtį.
„Traukiniai turėtų stoti visose stotyse pagal užsakymą arba pareikalavimą, kaip tai daroma Šveicarijoje, Suomijoje ir Japonijoje, užtikrinant patogų ir prieinamą susisiekimą“, – svarsto kraštietis.
Darius taip pat atkreipia dėmesį į, jo nuomone, klaidingą keleivių apskaitos sistemą. Jo teigimu, nemokamai keliaujantys vaikai nėra tinkamai fiksuojami statistikoje, todėl realus poreikis gali būti didesnis, nei rodo oficialūs skaičiai.
„Reikalauju įvertinti galimybę išduoti bilietus visiems vaikams, net jei jie nemokami, nes dabar jų skaičius realiai nėra fiksuojamas – jie įtraukiami kaip papildoma paslauga, pavyzdžiui, kava ar arbata“, – piktinasi vyras, pabrėždamas, kad net jo trimečiam sūnui atimta galimybė pratintis prie tvarių kelionių.
Darius asmeniniu pavyzdžiu įrodo geležinkelio naudą – jis pats traukiniais nuvažiavo 11 245 km ir taip sutaupė 645,52 kg CO₂ emisijų.
„Dotnuvos stoties panaikinimas priverčia gyventojus naudotis automobiliais, kurie išskiria kur kas daugiau CO₂. Traukiniai pagal užsakymą leistų mažinti priklausomybę nuo automobilių ir skatinti ekologinį sąmoningumą nuo mažų dienų“, – reziumuoja jis, reikalaudamas net ir atsakingų darbuotojų atleidimo už padarytą žalą regionui.
Bendrovė „LTG Link“ gyventojų priekaištus sako suprantanti, tačiau statistika, deja, negailestinga. Atrodo, kad traukiniais Dotnuvos traukinių stotyje tik Darius su šeima ir naudojosi…
„Toks sprendimas priimtas dėl itin mažo keleivių srauto – didžiojoje dalyje traukinių reisų Dotnuvos stotelėje neįlipdavo ir neišlipdavo nė vienas keleivis.
2025 metų duomenimis, Dotnuvos stotelėje į traukinį įlipdavo vidutiniškai 6 keleiviai per mėnesį“, – komentuoja įmonės atstovė.
Geležinkelių atstovų teigimu, sustojimas tokioje stotyje, kurioje beveik nėra keleivių, neproporcingai pailgina kelionės laiką kitiems keleiviams ir didina sąnaudas.
Įmonė taip pat laikosi nuomonės, kad alternatyvų kelionėms į kitus miestus gyventojams pakanka. Tiesa, ne traukiniais.
„Priimdami šiuos sprendimus įvertinome, kad vietos gyventojai ir toliau turės galimybę keliauti iš netoliese esančio Akademijos miestelio, iš kurio išvyksta iki 10 tarpmiestinių autobusų reisų per dieną.
Šie autobusai kursuoja visomis kryptimis, kuriomis vežė traukiniai. Taip pat gyventojų susisiekimas galimas ir iš Kėdainių bei Baisogalos traukinių stočių“, – teigia J. Leimonė.
Eglė KUKTIENĖ / RINKOS AIKŠTĖ