Traukiesi iš žemės ūkio? Imk pinigų...

Kaip informuoja portalas „Nieuwe Oogts“, Nyderlandų vyriausybė tokiai programai skiria 715 milijonų eurų.

Oficialiai teigiama, jog ši schema esą yra dalis priemonių paketo, kuriuo vyriausybė siekia sumažinti azoto emisijas iš gyvulių ūkių gamtai ir taip prisidėti prie gamtos atkūrimo. Europos Komisija įvertino šią schemą pagal Europos valstybės pagalbos taisykles, taip pat ir pagal ankstesnes pasitraukimo iš žemės ūkio schemas.

Nyderlandų programa taps atvira mikro, mažoms ir vidutinėms gyvulininkystės fermoms, įskaitant pieninius galvijus, kalakutus, vištas, kiaules, veršius, pienines ožkas, triušius, mėsines antis ir kitus galvijus. Pirmenybė teikiama įmonėms, kurios yra visiškai arba iš dalies perkrautoje „Natura 2000“ teritorijoje arba per 1 000 metrų nuo jos.

Schema teikia paramą tiesioginių dotacijų forma nuo 100 proc. iki 110 proc. tinkamomis pripažintų išlaidų. Schemos trukmė – penkeri metai.

Patvirtino schemą

Europos Komisija patvirtino šią schemą, remdamasi ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Komisija daro išvadą, kad schema yra „būtina ir tinkama aplinkos bei gamtos kokybei gerinti, ypač Natura 2000 teritorijų apsaugos statusui“. Be to, Komisijos teigimu, ši schema prisideda prie Europos biologinės įvairovės strategijos tikslų.

Be to, Komisija mano, kad schema yra proporcinga, nes ji ribojama tik tuo, kas būtina, ir turi tik ribotą poveikį konkurencijai bei prekybai tarp ES valstybių narių. Remdamasi tuo, Komisija patvirtino Nyderlandų schemą pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

Išmokos ir reikalavimai

Pagal 500 mln. eurų vertės vadinamąją „LBV schemą“ pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, siekiant kompensuoti iki 100 proc. ūkininkų, nusprendusių uždaryti savo pieninių galvijų, kiaulių ir paukščių ūkius, patirtų nuostolių, ypač susijusių su gamybos pajėgumų ir gamybos teisių praradimu.

975 mln. eurų vertės „LBV plus schema“ bus atvira vadinamosioms didžiausios apkrovos teršalus išmetančioms gyvūnų veisimo vietoms, kurios per metus išmeta didelį azoto kiekį, nustatytą kaip minimalų lygį. Kaip ir LBV schema, ji taip pat bus prieinama ūkininkams, auginantiems pieninius galvijus, kiaules ir naminius paukščius, o taip pat ūkininkams, auginantiems veršelius. Pagal šią priemonę pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, siekiant kompensuoti iki 100 proc. nuostolių, kuriuos patiria ūkininkai, nusprendę uždaryti savo ūkius, ypač susijusių su gamybos teisių praradimu ir griovimo išlaidomis. Kalbant apie gamybos pajėgumų praradimą, pagal „LBV plus schemą“ atitinkami ūkininkai gali gauti iki 120 proc. kompensaciją.

Pagal schemas pagalbos gavėjai garantuoja, kad jų gamybos pajėgumų uždarymas yra galutinis ir negrįžtamas ir kad jie nepradės tos pačios gyvūnų veisimo veiklos kitur Nyderlanduose ar ES.

Danijos „pelkinimas“

Priminsime, jog dar šių metų vasarį EK patvirtino 1,04 mlrd. eurų vertės Danijos schemą, skirtą paremti žemės savininkus, įsipareigojančius „savanoriškai pašalinti žemės ūkio ar miškų ūkio žemę iš gamybos“, kad sumažintų žemės ūkio išmetamų teršalų kiekį.

Danija tuomet pranešė Komisijai apie savo planus remti žemės savininkus, savanoriškai nutraukiančius žemės ūkio gamybą savo žemėje. Projektas apima nuolatinį ūkininkavimo ekstensyvinimą, o tai reiškia, kad žemė nebus dirbama ir nebus naudojami pesticidai ar trąšos. Tai esą padės atkurti natūralią dirvožemio hidrologiją sukuriant šlapynes ir pelkes. Tai savo ruožtu esą sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir azoto išmetimą.

Pagal šią schemą pagalba teikiama tiesioginių dotacijų arba natūra teikiamų išmokų, pavyzdžiui, techninių konsultacijų arba prekių ir paslaugų pirkimo, forma. Tai padengia iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Parengė Ričardas Čekutis