Trečiųjų šalių ekologiniai ūkiai stebimi akyliau

Kartais viešojoje erdvėje pasigirsta Lietuvos ekologinių ūkių savininkų abejonių, kad trečiųjų šalių ūkiai tikrinami pagal paprastesnes taisykles nei jie. „Iš tiesų trečiosiose šalyse ekologinei gamybai taikomi griežtesni reikalavimai negu Lietuvoje. Taip siekiama užtikrinti, kad į Europos Sąjungą (ES) iš šių šalių patektų tik švari ir saugi ekologiška produkcija, – sako VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė. – O nuo kitų metų įsigaliojus naujajam ES ekologinės gamybos reglamentui, sertifikavimo sąlygos keisis ir jiems. Trečiųjų šalių gamintojai turės laikytis tų pačių reikalavimų kaip ir ES gamintojai.“

Kontrolė yra padidinta

„Mūsų šalies ūkininkus, kurie turi abejonių, galiu nuraminti – trečiosiose šalyse, kuriose įstaiga vykdo sertifikavimą, ekologinių ūkių kontrolė ne sumažinta, o padidinta. Pavyzdžiui, Rusijoje ir Kazachstane per metus yra privalomos dvi patikros, o ne viena, kaip pas mus. Siekiant užtikrinti produkcijos saugumą, jiems įvesta kitų papildomų reikalavimų, kurie netaikomi ES šalių, taigi ir Lietuvos ekologiniams ūkiams“, – teigia „Ekoagros“ vadovė.

Europos Komisija (EK) VšĮ  „Ekoagros“ 2017 m. įtraukė į oficialų sąrašą įstaigų, kurioms leidžiama sertifikavimo darbus atlikti ne ES šalyse, kitaip dar vadinamose trečiosiose šalyse.

Taisyklės – ekvivalentiškos

Į ES iš trečiųjų šalių įvežami ekologiški produktai turi būti sertifikuoti. Pasak „Ekoagros“ kokybės vadovo Tomo Demikio, šiuo metu trečiosiose šalyse ekologiška produkcija sertifikuojama pagal ekvivalentiškas, paprasčiau sakant, – lygiavertes taisykles. Pavyzdžiui, kai kuriose trečiosiose šalyse neprivalu turėti sėklų duomenų bazės arba nėra reikalavimo naminius gyvulius žymėti ausų įsagais. Tokiais atvejais tikrinant ir sertifikuojant yra taikomos vietinės alternatyvos.

Ekvivalentiškas taisykles pagal ES ekologinio ūkininkavimo standartą parengia sertifikuojanti įstaiga, atsižvelgdama į specifines trečiųjų šalių ūkininkavimo aplinkybes bei galimus rizikos veiksnius, o EK jas patikrina ir suteikia leidimą sertifikuoti trečiojoje šalyje.

Ką užaugina – tą ir parduoda

„Lietuvos ekologinių ūkių savininkai paprastai mini papildomus reikalavimus, kurie išimtinai yra susiję išmokomis, – teigia T. Demikis. – Mūsų šalies ekologiniams ūkiams Žemės ūkio ministerija patikslino Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatytus reikalavimus. Kai kuriems nesąžiningiems ekologinių ūkių savininkams buvo svarbu gauti ekologines išmokas. Pavyzdžiui, augalų tankis deklaruojamuose laukuose – nepakankamas, tai yra, įtarta, kad sėja imituota, pabarstant kur ne kur sėklų. Kartais tokiuose laukuose net ne sėjama, o sudygsta praėjusiais metais augintų grūdų pabiros.“

Trečiosiose šalyse už ekologinį ūkininkavimą nemokamos jokios kompensacinės išmokos. „Todėl netikrinamas ir pasėtų augalų tankumas. Taip pasėjęs, apgausi tik save – ar bus ką eksportuoti?“ – sako T. Demikis.

Daugiau patikrų, daugiau mėginių

„Tenykščiai ekologiniai ūkiai, palyginti su Lietuvos, ir tikrinami dažniau, griežčiau, ir už mėginių tyrimus labai brangiai moka, beje, ne vieną kartą“, – teigia „Ekoagros“ direktorė V. Lukšienė.

T. Demikis, paklaustas, kiek kartų per metus privalu „Ekoagros“ tikrintojams apsilankyti kiekviename Lietuvos ekologiniame ūkyje ir paimti žaliosios masės arba dirvožemio mėginį, aiškina: „Patikrinimas pas visus ūkio subjektus atliekamas mažiausiai vieną kartą per metus. O mėginius pagal planą reikia atrinkti iš 5 proc. ūkio subjektų ir tai nebūtinai turi būti žalia masė – gali būti ir dirvožemis, grūdai, ražiena ar vaisiai. Mėginiai taip pat visada turi būti paimami, kai kyla įtarimas, kad buvo naudotos draudžiamos medžiagos arba produktai gali būti užteršti ar sukeisti.“

Kaip trečiosiose šalyse sertifikuojami ekologiniai ūkiai, išsamiau papasakojo „Ekoagros“ V sertifikavimo skyriaus vadovas Audrius Radzevičius. Pasak jo, ten fizinės patikros, kai tikrintojas nuvyksta į ekologinį ūkį, atliekamos mažiausiai du kartus per metus. Iš pareiškėjo laukų privalu per metus paimti bent vieną augalų žaliosios masės mėginį. Taip siekiama užtikrinti, kad į ES iš trečiųjų šalių patektų tik švari ir saugi ekologiška produkcija.

Daugiau išlaidų 

Paimti mėginiai siunčiami į Vokietijos laboratoriją ištirti. Trečiųjų šalių ekologinio ūkio subjektas už vieno mėginio ištyrimą moka apie 300 Eur. Taip pat 50–70 Eur jam tenka mokėti už fitosanitarinį sertifikatą, suteikiantį galimybę mėginį vežti per sieną su ES, bei apmokėti mėginio siuntimo išlaidas į Vokietiją greituoju paštu, kurios siekia dar apie 350 Eur.

Trečiosiose šalyse naujų pareiškėjų laukai tikrinami ir iki sėjos. „Svarbu įsitikinti, ar jie susipažinę su ekologinio ūkininkavimo reikalavimais, ar tinkami laukai, ar sėkla nebeicuota. Jei kyla įtarimų dėl neleistinų medžiagų panaudojimo, imamas dirvožemio mėginys“, – aiškina A. Radzevičius. Pasak jo, jei trečiųjų šalių ekologiniai ūkiai atitinka minėtuosius pirminius reikalavimus, norint juose užaugintą produkciją išvežti į ES, privalu paimti papildomą jau paruoštos eksportuoti produkcijos mėginį. Pavyzdžiui, suformavus grūdų siuntą, paimamas ją reprezentuojantis mėginys. Jis taip pat siunčiamas ištirti į laboratoriją Vokietijoje, taigi ūkio subjektui – vėl papildomos išlaidos, kaip ir siunčiant žaliosios masės ar dirvožemio mėginius.

Kaskart būtinas ir siuntos sertifikatas

Jei ištyrus produkcijos siuntos mėginį pažeidimų nerandama, jos vežti į ES dar negalima, nes kiekvienai transporto priemonei, kuria ketinama produkciją vežti per ES sieną, reikalingas siuntos patvirtinimo dokumentas COI (angl. Certificate of Inspection), kurio išdavimo kaštai vėl gula ant ūkio pečių.

Kai ES sieną kerta transportas, kuriame vežama trečiųjų šalių ekologiška produkcija, dar vieną mėginį paima Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, kad įsitikintų, jog importuojama produkcija tikrai yra ekologiška. Jei nustatoma, kad įvežta produkcija tikrai ekologiška – neužteršta pesticidais, leidžiama ją vežti toliau – ES klientams. Tad pareiškėjas paprastai moka mažiausiai du kartus už mėginio tyrimus, o įprastu atveju ir pats prieš formuodamas krovinį daro tyrimą, kad užtikrintų eksportuojamos produkcijos ekologiškumą. Pasak specialisto, didžioji dalis ekologiškų produktų, kurie iš trečiųjų šalių eksportuojami į ES, – kviečiai, rapsai, linų sėmenys. Jie dažniausiai vežami toliau į Europą – į Vokietiją, Olandiją, Daniją, Italiją, Lenkiją.

A. Radzevičius atkreipia dėmesį, jog, jei Lietuvos ekologinis ūkis yra sertifikuotas, norint į kitas ES šalis vežti jo produkciją, neprivalu nei siuntos mėginio imti ir tirti, nei turėti COI sertifikato.

Naujas ES reglamentas daug ką pakeis

„Nors trečiųjų šalių ekologiniams ūkiams reikia laikytis griežtesnių reikalavimų, brangiai mokėti už tyrimus ir nėra išmokų už ekologinį ūkininkavimą, jie konkurencingi dėl užauginamų ir į rinką tiekiamų didesnių ekologiškos produkcijos kiekių“, – pastebi „Ekoagros“ direktorė V. Lukšienė. Ji primena, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. bus taikomas naujas ES ekologinės gamybos reglamentas. Svarbiausi tikslai – ūkininkams užtikrinti sąžiningą konkurenciją, o vartotojams garantuoti produkcijos patikimumą. Reikalavimai gamybai keisis palaipsniui atsisakant išimčių, o jų pasikeitimams numatyti pereinamieji laikotarpiai.

„Vienas iš svarbių pasikeitimų – kad trečiųjų šalių gamintojai turės laikytis tų pačių taisyklių kaip ir ES gamintojai“, – aiškina T. Demikis.

Turės laikytis vienodų reikalavimų

Pasak T. Demikio, dabartinė praktika, kai trečiųjų šalių ūkiai sertifikuojami pagal ekvivalentiškas taisykles, turės būti pakeista. Visi gamintojai, tiekiantys ekologiškus produktus į ES, turės visiškai atitikti nustatytų taisyklių reikalavimus.

„Ūkio subjektai turės laikytis griežtesnių atsargumo priemonių, siekiant išvengti ekologiškų produktų taršos ar sukeitimo, bus stiprinama kontrolės sistema visoje tiekimo grandinėje“, – naująjį ES ekologinės gamybos reglamentą toliau komentuoja T. Demikis.

Kitas svarbus pokytis – kad ES galės būti sertifikuojamos mažų gamintojų grupės. Todėl sertifikavimas bus lengvesnis smulkiems gamintojams. Be to, ekologiškos taisyklės apims platesnį produktų spektrą – galės būti sertifikuojami nauji produktai, pavyzdžiui, druska, bičių vaškas, palmių šerdys.

„Pokyčių laukia nemažai. Jie skirti didinti pasitikėjimą ekologiškais produktais ir harmonizuoti taisykles. Nacionaliniu lygmeniu taikomos išimtys bus harmonizuotos visos ES kontekste“, – apibendrina „Ekoagros“ direktorė V. Lukšienė.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė

„Ekoagros“ nuotrauka

2021-06-05