Trys finansinio raštingumo patarimai rengiant vaikus į mokyklą

Planuokite

Rugsėjo 1-oji neištinka netikėtai, tai metų ciklo dalis, kuriai turime ruoštis iš anksto. Šeimos biudžete, kurį būtina susidaryti kiekvienai šeimai, turi atsirasti jai skirta eilutė.

Taupyti galima visus metus mažesnėmis sumomis ir prieš rugsėjo 1-ąją – taip sukaupsite reikiamą sumą nepatirdami papildomos įtampos. Taip, kaip taupote atostogoms, didesniam pirkiniui, lygiai taip pat taupyti verta ir didiesiems cikliniams metų apsipirkimams.

Pavyzdžiui, vaiko pinigai nuo 2023 m. kas mėnesį siekia 85,75 Eur1. Per metus tai yra 1 029 Eur. Nors vienos šeimos gali šiuos pinigus taupyti vaiko ateičiai investuodami, tai gali toli gražu ne visi. Tad jei šiuos pinigus naudojate vaiko poreikiams, dėkite juos į atskirą sąskaitą ar eilutę savo biudžete, nepainiodami su kitomis savo pajamomis.

Tokio rezervo turėjimas leis saugiau jaustis prieš mokyklinius apsipirkimus ar kilus kitų poreikių mokykliniais metais: ekskursijai, papildomoms mokymosi priemonėms ar pan.

Dar vienas svarbus aspektas – būreliai ir popamokinė veikla. Aptarkite su vaiku, ką jis norės lankyti, iš anksto pasidomėkite kainomis. Kai kurie būreliai mokyklose yra siūlomi nemokamai, o meno, sporto ar kt. mokyklos yra mokamos. Įsivertinkite, kokios yra jūsų šeimos galimybės.

Bet svarbiausia tėvams nepamiršti, kad nebūtina vaikų perkrauti gausybe būrelių, pasirinkite vieną ar dvi veiklas: tai ne tik padės suvaldyti jūsų finansus, bet ir vaikui liks laiko ir erdvės ugdyti kūrybiškumą, fantaziją, žaisti ir tiesiog pailsėti.

Naujoji realybė – tvarumas

Galvojant apie pirkinių krepšelį, verta pagalvoti ir apie mūsų planetą. Mažiau ją teršdami ir patys daugiau sutaupome – diekime šias vertybes savo vaikams.

Pirmiausia su vaiku aptarkite, kas iš mokslams reikalingų priemonių yra likusių nuo pernai metų ir galimų naudoti toliau. Neišmeskime gerų daiktų vien dėl to, kad vaikui norisi naujų ir gražesnių, – tai nėra naudinga praktika nei mūsų žemei, nei ugdant vaikų finansinį raštingumą.

Vadovautis emocijomis nevertėtų: bendraukite su vaiku, galbūt kasmet galite nupirkti vieną ar du naujus, vaiką džiuginančius daiktus, tačiau kitų naudojimo trukmę sutarkite pratęsti.

Taip pat svarbu mokyti vaiką tausoti ir rūpintis savo daiktais: neišmėtyti pieštukų, nesulaužyti liniuotės, nelamdyti sąsiuvinių ir panašiai. Tai ne tik duos finansinės naudos, bet ir vaikas įgis įpročių, kurie jam pravers ateityje.

Dar viena svarbi pirkinių krepšelio dalis – mokyklinė uniforma. Perkama iš antrų rankų ji yra ne tik pigesnė, bet ir padeda saugoti planetą.

Ar žinojote, kad 2020 m. tekstilės suvartojimas, tenkantis vidutiniškai vienam ES gyventojui, pareikalavo 400 m2 žemės, 9 m² vandens ir 391 kg žaliavų, o į aplinką buvo išmesta apie 270 kg anglies dioksido2?

Vaikai drabužius išauga gana greitai, tad pirkti jų gausybę nėra prasminga. Geriau nuolat atnaujinti vaiko spintą nauju drabužiu, nei prieš rugsėjį supirkti visą „kalną drabužių“, kurie metų pabaigoje jau ne tik nebedžiugins, bet gal net ir bus išaugti.

Galiausiai nepamirškite, kad kokybė gana dažnai svarbiau už kainą. Vieną kartą įsigijus kokybišką daiktą gali jį naudoti labai ilgai. O prastų daiktų pirkimas taps papildomomis išlaidomis, kaip sakoma gerai žinomoje patarlėje „šykštus moka du kartus“, ir dar didins sąvartynų plotą.

Pasidalinsiu asmeniniu pavyzdžiu: labai gerai atsimenu savo žirkles raudonomis rankenėlėmis, kurias tėvai man nupirko einant į antrą klasę – kadangi jos buvo geros kokybės, naudojau jas visus 11 metų mokykloje ir dar tiek pat metų universitete.

Saugokime savo daiktus: tai ne tik padės sutaupyti, saugoti planetą bet ir ugdyti vaiko charakterį: padėti išvengti emocinio apsipirkinėjimo problemų, nesusivaldymo ydos, padės vaikui pačiam planuoti ir gebėti atsisakyti mažesnių norų vardan didesnių siekių.

Vaikų įtraukimas į sprendimų priėmimą

Pirmiausia atlikite savo turimų daiktų inventorizaciją: kokie daiktai dar galimi naudoti, o kuriuos reikės įsigyti. Susidarykite sąrašus, kokių prekių reikės, ir iš anksto tai aptarkite su vaikais.

Apsipirkinėjimas viešose vietose su vaiku yra lyg egzaminas tėvams.

Todėl atlikite namų darbus: iš anksto aptarkite ir susitarkite su vaiku, ką pirksite, ką jis galės išsirinkti pats, o kokius daiktus išrinksite Jūs, atsižvelgdami į kokybę.

Įtraukite vaikus į žaidimą, pavyzdžiui, apsipirkimo procesą paverskite detektyviniu tyrimu. Tegul vaikas suranda norimų daiktų kainas keliose skirtingose parduotuvėse ir jas palygina bei randa mažiausią to paties daikto kainą. Galbūt perkant internetu galima rasti dar pigiau? O jei šio žaidimo pabaigoje lauks prizas: sutaupyta suma keliaus į taupyklę pramogoms – tai gali tapti ir puikia motyvacine priemone.

Dar vienas variantas, kaip galima ugdyti vaikų finansinį raštingumą: leiskite jiems patiems susidaryt krepšelį. Duokite tam tikrą sumą pinigų, o jie tegu ant popieriaus patys paskirsto, kaip šią sumą išleis: ką pirks, o ko nuspręs atsisakyti, kuriuos daiktus norėtų rinktis brangesnius, o kurie jam mažiau svarbūs.

Labai svarbu vaikus išmokyti atskirti norus ir poreikius: kam galima taupyti, o kuriems daiktams kaip tik verta išleisti daugiau. Leiskite vaikams klysti pagal jų amžių ir neverskite priimti sprendimų, kuriems jie dar yra per maži.

Finansinis raštingumas yra susijęs ir su emociniu intelektu. Vaikas turi suprasti, kas su juo vyksta, kai jis ko nors įsigeidžia, gebėti palaukti, susivaldyti ir apgalvoti savo norą: ar tikrai jam to reikia, ar tai tik momentinė užgaida. Kalbėkitės, tarkitės... Ir svarbiausia – mokykite vaikus gyventi pagal jūsų šeimos galimybes.

Spąstai tėvams, į kuriuos geriau nepakliūti:

1. Emocinis apsipirkinėjimas. Nepirkite prekės, jei vaikas jos užsimanė čia ir dabar. Žinoma, tas pats patarimas galioja ir suaugusiesiems ir ne tik mokyklinio apsipirkinėjimo kontekste. Nepirkite daiktų, kurių vaikui nereikia, nepaisant jų grožio ir momentinio noro. Pavyzdžiui, pirmokui tikrai nereikia 100 skirtingų spalvų pieštukų rinkinio, ypač žinant, kad šį svorį jis dar turės ir nešiotis kuprinėje.
2. Pirkimas neturint plano. Neikite į parduotuvę apsipirkinėti nežinodami, ko jums reikia. Nes gali nutikti taip, kad namie turėsite 5 trintukus, nes parduotuvėje jie buvo rožiniai ir gražūs, ir, deja, nei vieno drožtuko. Pradinių klasių mokytojos įprastai duoda sąrašus, kokių priemonių vaikui reikės, – vadovaukitės juo.
3. Apsipirkinėjimas paskutinę minutę. Nepalikite apsipirkimo paskutinei minutei: gali tekti pirkti tai, ką tuo metu rasite parduotuvėje, nors daiktas ir netenkins jūsų nei kokybe, nei išvaizda – tiesiog nebeturėsite pasirinkimo galimybės. Taip pat neteksite galimybės palyginti kainų ar palaukti nuolaidų.
4. Rinkinės daiktą ne pagal viršelį, o turinį. Nepamirškite daiktų kokybės: tai ne tik leis jums sutaupyti, bet ir saugoti mūsų visų planetą.
5. Nepaverskite naujų mokslo metų vis naujomis pradžiomis. Nereikia kasmet vaikams pirkti visiškai naujo daiktų krepšelio. Mokykite vaikus tausoti savo daiktus, gyventi tvariau ir tuo didžiuotis.

Lietuvos banko informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.