Pomona +18,6 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 15 Spa 2026
Pomona +18,6 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 15 Spa 2026




Asociatyvi unsplash.com nuotr.

Tūkstančiai gyventojų renkasi regionus – kodėl Vilnius praranda žavesį?

2025/12/27


Padidink tekstą

Dar vos prieš dešimtmetį frazė „globali karjera“ Lietuvos kontekste buvo beveik išskirtinai siejama su vienu miestu – Vilniumi. Norint dirbti su tarptautiniais klientais, gauti vakarietišką atlyginimą ir kopti karjeros laiptais, persikėlimas į sostinę buvo neišvengiamas. Tačiau šiandien situacija – kitokia. Skaitmeninė transformacija, pandemijos įtvirtintas nuotolinis darbas ir naujas įmonių požiūris į talentų paiešką leidžia Alytui, Šiauliams ar Panevėžiui tapti ne tik patogaus gyvenimo, bet ir pasaulinio lygio karjeros centrais.

Ilgą laiką pagrindinis iššūkis regionams buvo „protų nutekėjimas“ – jauni, ambicingi specialistai, baigę vietos kolegijas ar universitetus, išvykdavo ieškoti geriau apmokamų ir įdomesnių galimybių sostinėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022–2024 m. iš didmiesčių į mažesnes gyvenvietes persikėlė daugiau kaip 89 tūkst. gyventojų – daugiau nei bet kuriuo kitu laikotarpiu. Vis daugiau gabių specialistų keliasi iš sostinės į mažesnius miestus: Šiaulius, Gargždus, Druskininkus, Švenčionėlius, rašoma „Baltic Assist“ pranešime žiniasklaidai.

Vienodas atlyginimas, skirtingos išlaidos

Pagrindinis postūmis, keičiantis žaidimo taisykles, yra augantis skaičius įmonių, kurios atlyginimą moka ne už „biuro kėdę“ Vilniuje, o už konkrečias kompetencijas ir rezultatus. Tai reiškia, kad finansų analitikas, IT specialistas ar klientų aptarnavimo vadybininkas, gyvenantis Alytuje, gali uždirbti tokį patį atlyginimą, kaip ir jo kolega, kasdien stovintis spūstyse sostinės centre.

Skirtumas tas, kad tokio atlyginimo perkamoji galia regionuose yra pastebimai didesnė. Įsigyti ar išsinuomoti būstą regionų centruose gali būti daug pigiau nei Vilniuje. „Ober-Haus“ analizė rodo, kad net ir Kaune, antrame pagal gyventojų skaičių Lietuvos mieste, būstas yra net apie 30 proc. pigesnis nei sostinėje, o skirtumas tarp būsto kainų Vilniuje ir Šiauliuose siekia net 56 procentus. Pridėkime mažesnes išlaidas transportui, trumpesnius atstumus, lėtesnį, mažiau streso keliantį gyvenimo ritmą – ir „sostinės atlyginimas“ regione virsta visai kita gyvenimo kokybe.

Įmonės, kurios anksčiau talentų ieškodavo tik didmiesčiuose, dabar atveria duris visos Lietuvos profesionalams. Viena tokių – globalias verslo paslaugas teikianti „Baltic Assist“, kur net 45 proc. įmonės darbuotojų dirba ne Vilniuje.

„Darbo sąlygos yra tos pačios. Skiriasi tik viena – gyvenant regione, finansinės išlaidos ir gyvenimo ritmas yra visiškai kitoks, o tai daugeliui tampa milžinišku privalumu“, – sako Andžej Rynkevič, „Baltic Assist“ vadovas.

Kovo mėnesį įmonė suskaičiavo, kad vidutiniškai dirbantieji iš namų sutaupo net 328 eurus ir 17 valandų kiekvieną mėnesį, o turint vaikų ar persikėlus į vieną iš mažųjų Lietuvos miestų, sutaupytos sumos dirbant namuose gali būti dar didesnės.

Regionai – nebe provincija

Situacija, kai globalios įmonės aktyviai ieško darbuotojų visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje, kuria abipusę naudą. Įmonės gauna prieigą prie platesnio, įvairesnio ir potencialiai lojalesnio talentų fondo, o darbuotojai gauna galimybę įgyvendinti karjeros ambicijas, neaukojant gyvenamosios vietos ir gyvenimo kokybės, kurią siūlo mažesni miestai.

Svarbiausia – laimi patys regionai. Išlaikydami aukštos kvalifikacijos, gerai uždirbančius specialistus, kurie čia moka mokesčius, perka paslaugas ir augina vaikus, miestai tampa gyvybingais, moderniais ir globaliai integruotais centrais. Mažesnieji Lietuvos miestai šiandien gali pasiūlyti tai, ko vis dažniau ieško šiuolaikinis profesionalas.

Štai, pavyzdžiui, Gargžduose veikia „Mars Lietuva“, didžiausia augintiniams skirto maisto produktų gamintoja Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Įmonės vadovė Aušra Žemaitienė teigia, kad dauguma darbuotojų yra vietiniai Klaipėdos regiono gyventojai, tačiau yra ir tokių, kurie dėl darbovietės persikėlė iš Kauno ar Panevėžio: „Turime darbuotojų, kurie gyvena Gargžduose ar aplinkui, bet dirba Europos regiono komandose nuotoliniu būdu. Pastebime, kad paslaugų kokybė ir įvairovė per daugelį metų išaugo net ir mažesniuose miestuose, be to, vis daugiau žmonių vertina lėtesnį gyvenimo tempą. Anksčiau tekdavo rinktis tarp karjeros ir ramaus gyvenimo mažesniame mieste, o šiais laikais kompromisų daryti nebebūtina, nes puikios galimybės karjeros laiptais kilti ir regionuose.“

Tokie pavyzdžiai Lietuvoje – vis dažnesni: Panevėžyje įsikūręs lazerius gaminantis startuolis „Atžalas“, Pabradėje – medicininių kvėpavimo sistemų kūrėja „Intersurgical“, Šiauliuose – į JAV rinką nusitaikęs teisinių paslaugų startuolis „Consumer Shield“.

A. Rynkevič pastebi, kad net ir globalių įmonių poreikis būti Vilniuje mažėja: „Beveik viskas šiais laikais vyksta virtualioje erdvėje. Dirbame visame pasaulyje, todėl ar darbuotojas sėdi biure Vilniuje, ar namuose už Vilniaus ribų – nėra didelio skirtumo. Darbo sąlygos ar atlyginimas gali būti toks pat, kaip ir sostinėje, karjeros galimybės – taip pat. Visoje Lietuvoje daugėja puikių restoranų bei kavinių, didėja kultūrinių veiklų įvairovė. Gyvenimas ir karjera ne didmiestyje nebestebina, tai tampa norma“, – apibendrina „Baltic Assist“ vadovas.

 

MORE informacija

Dalintis
2026/10/15

Kviečia į lauko dieną: gyvai pristatys juostinio dirbimo sėjos technologiją ir neariamojo ūkininkavimo subtilybes

Š. m. spalio 27 d. ūkininko Remigijaus Darvydo ūkyje, esančiame Levainių k., Širvintų r., vyks praktinis renginys, skirtas gerosios patirties mainams neariamojo ūkininkavimo technologijų srityje. Renginyje ūkininkai turės galimybę pl...
2026/10/15

Biodegalai taps atpirkimo ožiu?

Valdantieji niekaip nenori beprotiškai išbrangusiems degalams mažinti mokesčių, kurie sudaro vos ne pusę visos galutinės kainos, savo dalies neketina menkinti ir naftininkai. Tad dėmesio centre atsidūrė biodegalai, kurie įmaiš...
2026/10/15

Penktadienį įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose.
2026/10/15

2027 metų PSDF biudžeto projektas: daugiau lėšų gydymo paslaugoms, vaistams ir skaitmenizacijai

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Numatyta, kad 2027-aisiais PSDF pajamos sieks 4,86 mlrd. eurų ir bus 12,9 proc. didesnės nei šiemet, o išlaidos s...
2026/10/15

Kukurūzų veislių pasirinkimas prasideda ne nuo katalogo, o nuo bandymų Lietuvos laukuose

Kukurūzų augintojams yra dvi žinios: pirmoji „bloga“ – visiems tinkančios tobulos veislės nėra; antroji gera – ilgalaikiai tyrimai leidžia ūkininkams pateikti tikslias konkrečių veislių pasirinkimo rekomendacijas, atitinkan...
2026/10/15

Tyrimuose dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo pareikšti 8 nauji įtarimai

Prokuratūrai vadovaujant, o Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant ikiteisminius tyrimus dėl įtariamo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių veiklos, išlaidoms apmokėti, pa...
2026/10/15

Prieš paukščių gripą – prevencinė vakcinacija

Vokietijoje nerimaujama dėl paukščių gripo: per metus nugaišo arba teko sunaikinti daugiau nei 4 milijonus naminių paukščių, o ūkininkų patirta žala skaičiuojama dešimtimis milijonų eurų. Ekspertai dabar skubiai ragina ...
2026/10/15

ŽŪM pateikė faktus apie paramą ūkininkams ir neigė mitus

Šiandien Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika su viceministrais surengė spaudos konferenciją LR Seime ir paaiškino nuo rytojaus pradedamų mokėti avansinių išmokų ūkininkams dydžius bei motyvus. Kartu konkrečiais skaičiais buv...