Tvarkant aplinką svarbu nepamiršti apsaugos nuo stabligės

Stabligė Lietuvoje – reta liga – kasmet užregistruojama vidutiniškai 1–2 ligos atvejai. 2011–2025 m. šalyje užregistruoti 23 stabligės atvejai, iš jų 8 baigėsi mirtimi. Dauguma susirgusiųjų stablige – neskiepyti vyresnio amžiaus asmenys. Pernai stabligės atvejų neužregistruota, o šiemet 2 stabligės atvejai užregistruoti Mažeikių ir Šakių rajonuose. Susirgę asmenys buvo vyresnis nei 80 metų. Jų vakcinacijos statusas ir užsikrėtimo aplinkybės nežinomi.

Skiepytis rekomenduojama kas 10 metų

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos ir kokliušo 2, 4, 6, 18 mėnesių, 6–7 metų ir 15–16 metų amžiaus.

Apsauga nuo stabligės svarbi ir suaugusiesiems. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. 25 metų ir vyresni žmonės nuo šių ligų kas 10 metų skiepijami valstybės lėšomis.

NVSC duomenimis, 2025 m. nuo difterijos ir stabligės valstybės lėšomis pasiskiepijo 50 429 asmenys, 2024 m. – 53 688, 2023 m. – 44280 suaugusiųjų. Vis dėlto suaugusieji valstybės lėšomis nuo stabligės profilaktiškai skiepijasi gana vangiai, dažniausiai atliekama poekspozicinė (pvz., dėl gilaus odos ir (ar) gleivinių sužeidimo, nušalimo, nudegimo ir kt.) vakcinacija.

„Nors stabligė Lietuvoje nėra dažna liga, jos pavojingumo nuvertinti nereikėtų. Ypač svarbu, kad apsauga nuo stabligės būtų atnaujinama ir suaugus. Rizika susirgti didėja tuomet, kai žmogus nėra pasiskiepijęs pagal visą skiepijimo schemą arba ilgą laiką nėra gavęs sustiprinamosios vakcinos dozės“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Edita Jegelevičienė.

Susižeidus svarbu įvertinti stabligės riziką

Stabligę sukeliančios bakterijos plačiai paplitusios aplinkoje, jų sporų gali būti dirvožemyje, dulkėse, taip pat gyvūnų ir žmonių žarnyne. Sporos atsparios karščiui, šalčiui, saulės šviesai, o aplinkoje jos gali išsilaikyti keletą metų. Užsikrėsti galima, kai stabligės sporos per pažeistą odą patenka į organizmą. Rizika ypač padidėja susižeidus žemėtais ar nešvariais sodo ir daržo įrankiais, įsidūrus, įsipjovus, taip pat patyrus gilesnes žaizdas, nudegimus ar kitus odos pažeidimus. Svarbu žinoti, kad nuo žmogaus žmogui stabligė neplinta.

„Dirbant sode ar tvarkant aplinką svarbu nepamiršti paprastų atsargumo priemonių – mūvėti apsaugines pirštines, saugotis susižeidimų, o patyrus žaizdą ją tinkamai išvalyti ir prižiūrėti. Tačiau ne mažiau svarbu pasirūpinti apsauga nuo stabligės – pasitikrinti, kada paskutinį kartą buvote skiepyti nuo stabligės ir difterijos. Susižeidus, ypač jei žaizda gilesnė ar užteršta, o skiepijimo istorija nežinoma, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur, įvertinus situaciją, gali būti taikoma skubi stabligės imunoprofilaktika“, – atkreipia dėmesį NVSC atstovė.

Pirmieji stabligės požymiai dažniausiai atsiranda praėjus maždaug savaitei po užsikrėtimo, tačiau simptomai gali pasireikšti ir po kelių dienų ar vėliau. Liga gali prasidėti raumenų trūkčiojimais ar sustingimu, vėliau atsiranda skausmingi raumenų spazmai, būdingas žandikaulio sustingimas, gali būti sunku ryti, sustingti kaklo ir nugaros raumenys. Sunkiais atvejais gali sutrikti kvėpavimas. Taip pat gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip: širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimai, plaučių uždegimas, kaulų lūžiai, Negydoma stabligė gali būti mirtina.

NVSC informacija