Tvenkinių žuvininkystė: skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas

Nepakankamas dėmesys

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos (NAŽPGA) direktorius Rolandas Morkūnas pastebėjo, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žuvininkystei skiria nepakankamai dėmesio. Pasak jo, ministerijoje ilgą laiką nebuvo už šią sritį atsakingo viceministro, funkcijos būdavo pavedamos kitų žemės ūkio sričių atstovams, kuriems neretai trūkdavo tiek specifinių žinių, tiek laiko bendrauti su žuvininkais.

„Žuvininkystės departamentas, kuris turėtų kuruoti šią sritį, rengti taisykles, rūpintis finansine pagalba, prižiūrėti Europos reglamentavimą akvakultūrai, daugiau nei metus neturi vadovo, todėl nėra ir atsakomybės“, – žėrė priekaištus R. Morkūnas. Jis pabrėžė, kad žuvininkystė – maža sritis, iš vidaus vandenų sugeneruojanti 20 mln. Eur pajamų. O importuojamos, perdirbamos ir iš karto eksportuojamos žuvys, tokios kaip lašišos bei kitos žuvys, sukuria dešimtimis kartų didesnę vertę. Būtent tai ir yra pagrindinė problema – dėl to vidaus žuvininkystės sektorius lieka neišgirstas.

„Šiuo metu artėja prie pabaigos Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EMFAF) 2021–2027 m. programa, kuria siekiama įgyvendinti bendrą Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politiką ir jos prioritetus. Jai įgyvendinti skirta beveik 70 mln. Eur. Žuvininkystės departamentas šiuos pinigus skiria visiškai nereikšmingoms sritims, didina finansavimą senoms programoms, kurios nėra nei patrauklios, nei perspektyvios. Pvz., skiria pinigų moksliniams tyrimams žūklės tinklais įrankiams tobulinti, bet toks žvejybos
būdas uždraudžiamas. Štai tokie dalykai vyksta. O juk dabar pats laikas tai peržiūrėti, priimti racionalius sprendimus“, – atvirai kalbėjo R. Morkūnas.

ES parama – svarbi

Jis atkreipė dėmesį į neeilinę situaciją – asociacija ir žuvininkystės ūkiai yra pasirašę sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) ir, vadovaudamiesi Aplinkos apsaugos agentūros parengtais Gamtotvarkos planais, kurie nustato, kaip reikia rūpintis gamta ir biologine įvairove, atlieka darbus pagal iš anksto sutartus įkainius. Tačiau žuvininkai jau girdi, kad lėšų šiems darbams apmokėti gali pritrūkti. „Mes šiuos gamtotvarkos darbus atliekame avansu, savo apyvartinėmis lėšomis ir laukiame, kada už juos bus kompensuojama. Tačiau girdime, kad pinigų visiems neužteks. Kas turėtų prisiimti atsakomybę? Dabar susidaro įspūdis, kad atsakingų nėra, suprantančių – taip pat. Kai keletą metų valstybinėse institucijose nėra už akvakultūrą atsakingų asmenų, vyrauja nekompetencija, vėlavimas ir neįsiklausymas į socialinių partnerių išsakomą nuomonę, paremtą ilgamete patirtimi“, – problemas redakcijai vardijo pašnekovas.

UAB „Raseinių žuvininkystė“ vadovas bei Lietuvos akvakultūros produktų gamintojų asociacijos, vienijančios šešis akvakultūros ūkius, pirmininkas Antanas Grigalavičius ŪP pabrėžė, kad, siekiant išsaugoti bioįvairovę ir užtikrinti tvarią akvakultūros plėtrą, ES parama yra itin svarbi. „Visi ūkiai šiuo metu susiduria su sparčiai augančiomis energetikos, degalų, pašarų bei kitų veiklos sąnaudų kainomis, papildomų išlaidų reikalauja ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas. Situacija iš tiesų sudėtinga. Jei šios priemonės ir kormoranų daroma žala nebus tinkamai kompensuojamos, dalis tvenkinių gali likti neprižiūrėti, o tai neigiamai paveiktų bioįvairovę. Atvirai kalbant, šiandien akvakultūros įmonės savo lėšomis tokių įsipareigojimų be ES paramos neišlaikytų“, – atkreipė dėmesį A. Grigalavičius.

Ties išgyvenimo riba

AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis, kalbėdamas apie paukščių daromą žalą, akcentavo, kad dėl jų patiriami nuostoliai yra dešimteriopai didesni, nei už juos kompensuojama. „Mat besimaitinantys kormoranai, ypač kai yra baidomi, dažnai sužaloja dešimteriopai daugiau žuvų, kurios tampa kormoranus lydinčių kirų, garnių, jūrinių erelių, gandrų, varnų, kranklių, lapių ar usūrinių šunų grobiu. O kur dar kormoranų žuvims sukelto streso padariniai, kai šios slapstosi net nuo savo šešėlio, neišlenda iš nendrynų ištisomis savaitėmis ir nesimaitina. Nereikia pamiršti ir kormoranų pernešamų ir platinamų žuvų ligų, kurios po žuvims sukelto streso lipte limpa. Tuomet net teoriškai negali egzistuoti jokios biologinės saugos priemonės. Tad ir tvenkinių ūkiai tokiomis sąlygomis balansuoja ant išgyvenimo ribos“, – skaudulius redakcijai dėstė  D. Svirskis.

UAB „Vasaknos“ vadovas Algirdas Šiukščius ŪP išklojo tas pačias problemas, kaip ir kiti žuvininkai. Jis nuogąstavo, kad EMFAF 2021–2027 m. programai vykdyti gali pritrūkti lėšų ne tik šiems, bet ir kitiems metams. „Analizuojame esamą situaciją ir girdime, kad 2026–2027 m. lėšų nepakaks – jos bus proporcingai mažinamos ekologinei žuvininkystei, kormoranų daromos žalos kompensavimui bei gamtotvarkos planų įgyvendinimui. Paminėsiu ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kuri, nederindama su mumis, nustato servitutinius kelius per tvenkinių teritorijas ir taip riboja mūsų ūkinę veiklą. Kyla klausimas, kas juos turėtų tvarkyti – mes ar valstybė? Juk už tai ūkiai sumoka dideles sumas – daugiau nei 35 tūkst. Eur. Žinoma, žemės nuomos mokestį nustato savivaldybės, tačiau šį klausimą turėtų spręsti ŽŪM, siekdama rasti ilgalaikį sprendimą, kad keičiantis valdžiai nesikeistų mokesčiai. Esant servitutiniams keliams, mūsų tvenkinių teritorijoje gali lankytis bet kas, o juk Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba reikalauja laikytis biosaugos – pagal ją, pašaliniams asmenims lankytis tvenkinių teritorijoje draudžiama. Kaip nuo to apsaugoti auginamą produkciją? Todėl, vertindami situaciją kompleksiškai, matome, kad finansai nebesutampa, kad biudžetas mažėja ir svarstoma galimybė atsisveikinti su dalimi darbuotojų“, – dėstė A. Šiukščius.

Nėra tiesiogiai susiję

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas Ruslanas Golubovas ŪP paaiškino, kad NŽT, vertindama viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie UAB „Vasaknos“ situaciją, pažymi, kad, jų turimais duomenimis, bendrovės veiklos pokyčiai ir sprendimai dėl darbuotojų atleidimo nėra tiesiogiai susiję su NŽT sprendimais. „Valstybinės žemės sklypai, kuriais naudojasi bendrovė, buvo suformuoti dar 2009 m. Tuo pačiu metu jiems buvo nustatyti pagrindiniai šiuo metu galiojantys kelio servitutai. 2010 m. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Čivylių žuvys“, o 2017 m., perleidus hidrotechninius statinius, nuomininko teisės perėjo UAB „Vasaknos“. Perimdama valstybinės žemės nuomos sutartį, bendrovė perėmė visas joje nustatytas sąlygas, įskaitant ir jau galiojusius servitutus. Svarbu pabrėžti, kad esminiai žemės naudojimo apribojimai po to, kai UAB „Vasaknos“ tapo nuomininke, nebuvo keičiami. Dar iki bendrovei perimant nuomos sutartį, 354,24 ha ploto valstybinės žemės sklype buvo nustatytas 4,20 ha plotą užimantis kelio servitutas. Šių metų sausį minėtam sklypui papildomai nustatyti du nedidelės apimties servitutai (162 kv. m ir 88 kv. m), susiję su elektros tinklų infrastruktūra. Šie servitutai skirti pačios UAB „Vasaknos“ veiklos poreikiams užtikrinti ir neturi esminės įtakos žemės naudojimo galimybėms“, – aiškino R. Golubovas.

Jis pažymėjo, kad, NŽT turimais duomenimis, bendrovei taikomas nuomos mokestis pastaruosius trejus metus nesikeitė. „Atsižvelgiant į šias aplinkybes, NŽT vertinimu, bendrovės nurodomi veiklos apribojimai negali būti siejami su NŽT sprendimais, kadangi esminės bendrovės naudojamos valstybinės žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos dar iki bendrovei tampant nuomininke, o vėlesni sprendimai šių sąlygų iš esmės nekeitė“, – ŪP teigė NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas. Jis pažymėjo, kad pagal Civilinį kodeksą, norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis, yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Projektų vaidmuo

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.