Tyrimas: diskusijoje dėl kailinių žvėrelių fermų uždraudimo dominavo emocinės manipuliacijos

Kailinių žvėrelių fermų veiklos uždraudimo klausimas tapo plačiai aptariamas ir poliarizavo visuomenę po 2021 metų lapkritį Seime pateikto įstatymo projekto. Tai galima sieti ir su gyventojų nuostatų kaita (neigiamai kailinių žvėrelių auginimą vertinančių gyventojų dalis padidėjo nuo 20,1% 2017 metais iki 34,5% 2021 metais), ir su aktyvia tokią teisėkūros iniciatyvą siūliusių nevyriausybinių organizacijų bei atskirų nuomonių lyderių propagandine veikla.

Informacinėje Lietuvos erdvėje tyrimo metu aptikta 3,6 tūkst. pranešimų, kurie sietini su kailinių žvėrelių auginimo veikla ir siūlymais ją uždrausti. Tyrimo metu nustatyta, jog didžiąją dalį viešosios informacijos sudarė emociniai ir moraliniai argumentai, kuriuos aktyviai skleidė draudimo idėjos iniciatoriai. Argumentų visuma tyrimo metu suskaidyta į 8 pagrindinius naratyvus – „fizinis smurtas ir žiaurus elgesys“, „dujų kamerų siaubas“, „kailis yra prabangos prekė“, „aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos rizikos“, „pasenusi praktika“, „nuoroda į emocijas ir solidarumą“ ir „ekonominė argumentacija“.

Apžvalginio tyrimo rezultatai rodo, kad viešojoje erdvėje diskusijoje dominavo emociniai ir moraliniai argumentai, o ekonominiai ir teisės argumentai sulaukė mažesnio dėmesio. Viešosios nuomonės pokyčius lėmė aktyvi kelių nevyriausybinių organizacijų informacinė kampanija.

Pasak tyrimo autorių, duomenys rodo, jog natūralus visuomenės dėmesys kailinių žvėrelių tematikai nėra žymus, todėl viešoji diskusija (ir pranešimų informacinėje erdvėje mastas) yra iš esmės interesų grupių ir jų lyderių aktyvumo rezultatas. O šis aktyvumas tiesiogiai susijęs su įstatymų projekto uždrausti žvėrelių auginimo veiklą teisėkūros proceso etapais.

Tyrimo metu buvo analizuojami pranešimai informacinėje Lietuvos erdvėje 2020-2024 metais, visuomenės nuomonių apklausų rezultatai, pasitelkti vieši Registrų centro duomenys, kaupiami Juridinių asmenų registre, taip pat Skaidrios teisėkūros procesų informacinės sistemos SKAIDRIS duomenys, Teisės aktų informacinės sistemos TAIS informacija, Seimo duomenų bazėje kaupiamos Seimo komitetų ir plenarinių posėdžių įrašai bei stenogramos, bendrovės „Meta“ reklamdavių skaidrumo duomenys.

Duomenis atrinko ir jų pirminę analizę atliko žiniasklaidos stebėsenos bendrovė „Mediaskopas“, o diskurso analizę ir kitų duomenų kryžminį tikrinimą vykdė psichologas prof. Gediminas Navaitis ir komunikacijos ekspertas partn. doc. Liutauras Ulevičius.

Liutauras Ulevičius, tyrimo bendraautoris