Tų klausimų iš tiesų netrūko. Nuo šiandien žemdirbius spaudžiančių problemų iki sprendimų, nuo kurių priklausys, kokiomis sąlygomis teks ūkininkauti rytoj. Išplėstinis LŪS posėdis tapo vieta, kur vienoje salėje susidūrė trys skirtingi žvilgsniai – aplinkosaugininkų reikalavimai, žemės ūkio politikos sprendimai ir ūkininko kasdienybė. Bene svarbiausias klausimas liko tas pats: valstybė mato žemdirbį kaip maisto gamintoją ar kaip vis naujų reikalavimų vykdytoją?
Posėdį pradėjęs LŪS pirmininkas Gedas Špakauskas stebėjosi žemdirbių aktyvumu. „Pirmiausia noriu pasidžiaugti jumis, ūkininkais, kad, netgi stipriai neraginant, jūsų šiandien atvyko tiek daug. Tikrai nesitikėjau, kad spalio 6 d. reikės įvardyti kaip patį žemės ūkio darbų įkarštį. Vaizdas tikrai apgailėtinas – kai kuriuose rajonuose dar tik prasideda sėjos darbai. Toks jausmas, kad mes vis dėlto nesame tame šaltajame regione, o orai ir klimatas tokie, kad tenka perstumti datas. Anksčiau atrodydavo, kad spalio pradžioje visi važiuoja ilsėtis į šiltuosius kurortus. Tikėtina, šiemet dauguma į juos ir nevažiuos.“
Posėdžio darbotvarkėje – daugybė aktualių klausimų. Viena dalis skirta AM, kita susijusi su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kuruojamomis sritimis.
Pirmoje posėdžio dalyje pateikta daugybė klausimų ir sulaukta paaiškinimų, susijusių su aplinkosauga ir valstybine žeme. Šie klausimai kelti jau ne kartą įvairaus lygio susitikimuose ir LŪS raštuose, tačiau jų aktualumas tebeišlieka, nes problemos nesprendžiamos ir tik gilėja. Svarbiausi iš jų – dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos; dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų; dėl statybos leidimų išdavimo supaprastinimo; dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM) taikymo; paukščių daroma žala ir žalos (ne)atlyginimas; gamtos atkūrimo reglamento grimasos.
ŽŪM skirti klausimai buvo susiję žemės ūkio krizių valdymu ir sektoriaus perspektyva artėjančio naujojo ES finansinio laikotarpio kontekste. Mat artėja Lietuvos pirmininkavimo ES pusmetis. Žemės ūkio sektorius norėtų daugiau informacijos apie tai, kaip ŽŪM pirmininkavimo laikotarpiu mato Lietuvos poziciją, kaip ji atrodo šiandien, dar tik rengiantis pirmininkavimui, kaip dėliojasi naujojo finansinio laikotarpio gairės ir procesai. Taip pat – ko Lietuvos žemės ūkiui galima tikėtis iš Europos Vadovų Tarybos derybų dėl daugiamečio ES biudžeto, ar yra žinoma, kam ūkininkai turėtų ruoštis jau dabar, ar bus pereinamasis bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpis?
Tikrai dar ne visi ūkininkai supranta, kokie iššūkiai laukia žemės ūkio politikos 2028–2034 m. laikotarpiu, kokios permainos kuriamuose planuose ir gairėse, kokios finansinės prognozės, kai žemės ūkis nuolat gyvena nesibaigiančių krizių režimu. Neramina brangstančios trąšos, CBAM, auganti degalų kaina, lydint itin žemoms produkcijos supirkimo kainoms. Visų energetikos krizių, ekstremalių meteorologinių reiškinių akivaizdoje tenka nuolat įveikinėti biurokratinės naštos keliamus reikalavimus ir realybėje ši našta ne mažėja, o auga. Žemdirbius domina, kokie ruošiami pasirengimo planai būsimoms krizėms, kurių tik daugės. Neramina ir nuolatinis lėšų trūkumas melioracijos sistemoms tvarkyti bei siūlymai, kaip būtų galima pagerinti šią būklę, pritraukiant ir kitus finansavimo šaltinius. Ūkininkams nerimą kelia ir planuojami techninių apžiūrų tvarkos pokyčiai.
„Labai džiaugiamės, kad šiandien turime AM kanclerį, todėl, kad per pastaruosius kelerius metus vis dėlto būdavo labai sunku – nežinau, dėl ko, gal dėl užimtumo ar dėl ko kito – į mūsų susirinkimus prisikviesti AM politinio lygmens vadovus. Tikrai nei viceministrai, nei ministrai į mūsų susirinkimus dažniausiai neatvažiuodavo, būdavo atsiunčiami tik specialistai. Todėl šiandien tikrai esame dėkingi, kad AM žmonės yra čia, – kalbėjo G. Špakauskas.
Pirmasis kalbėjo ir ilgiau nei valandą į klausimus atsakinėjo naujasis AM kancleris Vladislavas Kondratovičius. Jis prisipažino, kad kol kas dar nėra į visas sritis įsigilinęs, nors turėtų valdyti visas politinės atsakomybės sritis, kurios priklauso ministerijai. Bet kartu su juo atvyko ministro patarėjas Andrejus Junda, kuris yra ir ūkininkas. Jis bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie AM Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vyresnioji patarėja Daiva Mikalauskienė bei šio skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojo pareigas, Gabrielė Valentaitė padėjo kancleriui bendrai suformuluoti atsakymus arba papildyti kai kurias žinutes, kurias reikės parvežti į ministeriją.
Buvęs žemės ūkio ministras, Radviliškio r. ūkininkas dr. Ignas Hofmanas AM kancleriui sakė, kad su šia ministerija yra didelė bėda, ji labai nori viską kontroliuoti, viską reguliuoti, taip pat sukurti visuomeninį gėrį privataus kapitalo sąskaita, šiuo atveju – ūkininko. Mėgsta nusavinti žemes, kurti visokias saugomas ir apsaugines zonas, tačiau už tai deramai nekompensuoja.
„Aš jums neužduosiu klausimo, o padovanosiu už dyką temą, – kalbėjo I. Hofmanas. – Vyriausybės programoje įrašytas biurokratijos mažinimas – vienas iš tokių prioritetų. Dabar prašysiu užsirašyti, kad nepamirštumėte. Įsivaizduokite, šiltnamis yra ypatingasis statinys. Kur mes einame? Mes greitai tokiu keliu nueisime, kur rasime dar vieną ypatingąjį statinį – palapinę. Tai aš prašau šitą nesąmonę, šitą nesusipratimą išmesti iš jūsų mąstymo, kad šiltnamiai nebūtų ypatingieji statiniai.“
Kritikos statybų tema pažėrė ir Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Arlauskas, pasipiktinęs dėl valstybės taikomų dvigubų standartų. „Dabar bet kokiam uždengtam tentui ar lengvai metalo konstrukcijai, kuriuos ūkininkas nori pasistatyti, būtinai reikia gauti statybos leidimą. Ministerijai atrodo, kad tai yra beveik ypatingasis statinys“, – stebėjosi D. Arlauskas ir priminė, kad COVID-19 pandemijos metu statyti pacientų tikrinimo punktus jokių leidimų nereikėjo – buvo statoma, ir viskas.
„Kodėl žaidžiate dvigubą žaidimą? Vyriausybei ir kitai valdžiai taikomi vienokie reikalavimai, ūkininkams – kitokie, jiems tenka nueiti vargo kelius“, – piktinosi D. Arlauskas.
Jis taip pat priminė AM kancleriui Lietuvos geologijos tarnybos atliktus tyrimus, kai buvo fiksuota sumažėjusi žemės ūkio tarša, klausdamas, kodėl niekas nekalba apie taršą, kuri atiteka Nemunu ir kitomis upėmis iš Baltarusijos. „Reikėtų mažiau kaltinti žemdirbius, o daugiau domėtis, kiek miestų nuotekos teršia vandens telkinius, – anykštėnui antrino Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Mantas Župerka. – Paklauskite merų, nes jie geriausiai žino, kad valymo įrenginiai normaliai nuotekų neišvalo, o geroms valykloms įsirengti savivaldybės neturi pinigų. Negražu kaltinti vien tik žemės ūkį. Be to, jau nebeliko nei stambių gyvulininkystės kompleksų, nei karvių ar kiaulių kiekviename kieme.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 9 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.