Ūkininkai ėmėsi iniciatyvos gerinti veislinį darbą

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) Anykščių rajone įsigijo pastatus, kuriuose planuoja įsteigti buliukų kontrolinio auginimo stotį. Ji tarnaus buliukų vertinimui, galvijų karantinavimui, aukcionų parodų ir seminarų rengimui.

Veislininkystė gerokai užleista  

„Pastatai įsigyti asociacijos vardu –  taip nutarė taryba ir visuotinis susirinkimas. Kada pradės veikti stotis, priklausys nuo asociacijos tarybos susitelkimo ir priimtų sprendimų. Jeigu sprendimai bus priimti greitai, visus darbus įmanoma padaryti maždaug per keturis mėnesius, – „Ūkininko patarėjui“ teigia LMGAGA prezidentas Vygantas Šližys. – Buliukų kontrolinio auginimo stotis pagal penėjimosi savybes yra labai svarbi veislininkystės dalis, kurios Lietuvoje dar nėra. Be jos bandų gerinimas, geriausių reproduktorių atrinkimas yra neįmanomas.“

Šalyje veislininkystės padėtis yra apverktina, o tai stabdo ir mėsinės galvijininkystės pažangą. Lietuva ir, pavyzdžiui, Čekija veislininkystę pradėjo vystyti beveik tuo pačiu metu, tačiau dabar skirtumai šiame sektoriuje tarp šalių – didžiuliai.

„Lietuvoje iki šiol neturėjome buliukų kontrolinio auginimo stoties pagal penėjimosi savybes ir tik dabar ją kuriame, o Čekijoje yra aštuonios tokios stotys, nors startavome kartu“, – apgailestauja  LMGAGA prezidentas.

Čekijoje tik praėję kontrolinio auginimo stotis ir tam tikrą įvertinimą gavę veisliniai buliai gali būti naudojami veisimui.

Pasak V. Šližio, Anykščių rajone planuojama statyti buliukų kontrolinė stotis pagal savo funkcijas skirsis nuo „Šilutės veislininkystės“.

„Būsimoje buliukų kontrolinio auginimo stotyje Anykščių rajone – bulių kontrolinis auginimas, tikrinimas pagal penėjimosi savybes, o „Šilutės veislininkystės“ įmonėje – pagal mėsines savybes. Ten kiek kita kontrolė, kita metodika. Mūsų planuose, kad iš  buliukų kontrolinės stoties būtų nauda veislininkystei – čia atrinkti Lietuvos bandos gerintojus, kurie būtų naudojami kergimui, kurie turėtų vertinimo pažymėjimus ir juos galėtume pardavinėti aukcionuose“, – sakė LMGAGA prezidentas.

Be to, „Šilutės veislininkystės“ įmonę rengiamasi privatizuoti, nors šiuo metu privatizavimo procesas ir pristabdytas.

Jei privatizavimas vyks per Turto fondą, ūkininkai neturės galimybių lygiaverčiai konkuruoti su verslu dėl privatizavimo.

„Jei atsiras pirkėjas, kuris sumokės daugiau, mes prarasime veislininkystės įmonę. O praradę „Šilutės veislininkystę“, neturėdami savo stoties, prarasime ir valstybės dotacijas veislininkystei. Paskui atgauti valstybės dotaciją bus neįmanoma“, – teigė V. Šližys.

Stoties reikėjo seniai

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nariai daugiausiai laiko Aberdynų angusų, limuzinų veislės galvijų, dar augina aubrakų, šarolė ir kitų veislių mėsinių galvijų.

Iškilo klausimas, ar buliukų kontrolinė stotis reikalinga mišrūnus laikantiems ūkininkams.

„Šiandien gal nereikia, o rytoj galbūt jau reikės, – sako V. Šližys. – Bet kokiu atveju reikia gerinti ir mišrūnus. Manau, kad ateis laikas, kai bulius kergimui su mišrūnais turės būti gerintojas su visais vertinimo dokumentais, nes priešingu atveju toli nenueisime. Šiandien – mišrūnai, o po kažkiek metų gal galėsime sertifikuoti kaip veislę.“

LMGAGA prezidentas apgailestauja, kad veislininkystė gerokai užleista. Tą liudija ir asociacijos narių laikomų galvijų sudėtis: Kilmės knygoje yra įrašyta beveik 7 tūkst. galvijų, o iš viso yra per 40 tūkst.

„Labai mažas procentas galvijų įrašytas į Kilmės knygą. Tai rodo, kad ūkininkams neapsimokėjo vystyti veislininkystės. O neapsimokėjo dėl to, kad nebuvo padaryti tam tikri namų darbai“,  – tvirtina V. Šližys.

Dabar gi, jei ūkininkas nusiperka, pavyzdžiui, labai gerą bandą iš Prancūzijos, sumoka didelius pinigus, bet turi tik produktyvią bandą mėsos prasme. Tuo metu sertifikuotas veislininkystė ūkis, anot P. Šližio,  pirmiausia žiūrės, ką pateikti rinkoje kaip bandos reproduktorių, gerintoją.

Šarolė veislės klubo valdybos pirmininkas Ričardas Lekavičius, laikantis veislinius šarolė galvijus ir keletą mišrūnų, įsitikinęs, jog kontrolinė buliukų stotis labai reikalinga.

„Buvo sukurta sistema, kai buliai buvo vertinami pagal palikuonių mėsą, bet ne pagal konkretaus buliaus savybes, o būsimoje buliukų kontrolinio auginimo stotyje bus vertinamas buliukas. Kiekvienam ūkininkui, kuris užsiima veislininkyste, tokios stoties įkūrimas labai svarbus. Seniai tokia stotis turėjo būti, nes veislinių bulių pardavinėjimas iš kiemo – nėra gerai. Jie turėtų būti pardavinėjami aukcione, įvertinti, kad žinotum, ką perki. Dabar gi dažniausiai perkam katę maiše“, – sako R. Lekavičius.

Pasak ūkininko, tokia stotis reikalinga ir laikantiems mišrūnus, nes jie visada galės iš stoties nusipirkti įvertintą veislinį bulių savo gyvuliams.

Sveikintinas žingsnis

„Sveikintinas dalykas, kad LMGAGA kuria buliukų kontrolinio auginimo stotį. Žemės ūkio rūmai džiaugiasi, kad asociacijos ir ūkininkai stiprėja, savarankiškėja, patys priima sprendimus“, – tvirtina Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Jo įsitikinimu, šiuos žingsnius reikėjo daryti prieš dvidešimt metų, bet valstybė finansavo programas ir dešimtis milijonų eurų skyrė ne tiek ūkininkams, kiek sistemų tvirtinimui – veislininkystės įmonėms, kontrolinėms penėjimo stotims ir kt.

„Valstybinės įmonės dirbo sau, tad ūkininkai liko dirbti sau. Ūkininkai pamatę, kad valstybinė sistema žlunga, nėra suinteresuotumo, per didelis atotrūkis, sutvirtėję pradėjo patys kurti savo sistemą. Ūkininkai pradėjo patys sistemą prižiūrėti, veisti gyvulius, saugoti produktyvumą. Jeigu valstybė būtų laiku patikėjusi ūkininkais ir davusi jiems valdyti šią sistemą, kaip yra visoje Europoje, veislininkystės situacija Lietuvoje šiandien būtų kitokia“, – teigia A. Svitojus.

Valstybė, pasak ŽŪR pirmininko, turi tik prižiūrėti, ar asociacijos, ūkininkai viską teisingai daro. Tuo valstybės funkcija turėtų ir baigtis.

„Valstybė turi paremti tas sritis, kurios yra perspektyvios, strategiškai svarbios. Valstybinės tarnybos turi padėti, remti geras idėjas. Po trijų dešimtmečių žemdirbių, ūkininkų organizacijos yra taip sustiprėjusios, kad daugeliu atvejų jos žymiai kompetentingesnės ir geriau žinančios, ką reikia daryti, nei valstybinės struktūros“, – sako A. Svitojus.